Kiekvienas žmogus sutvertas gyventi bendruomenėje. Ypač reikia bendravimo moterims. Kad ir kokios būtume tautybės, religijos ir amžiaus, visas mus vienija gebėjimas protauti, jausti, būtinybė dalytis išgyvenimais, patirtimi. Tiesa, vienos esame labai komunikabilios, bendraudamos įgauname energijos, kitos – uždaresnės, vertinančios vienatvę. Bet ar jaustumėtės laimingos uždarytos metų metais vienutėje?

Vienišumo jausmas ilgainiui virsta kančia, neleidžia būti laimingoms. Pastaruoju metu moterims kaip tik ir trūksta nuoširdaus bendravimo, daugelis jaučiamės nesuprastos, todėl Veiklių darbščių moterų klubas padeda išsaugoti mūsų sveikatą, geras emocijas. Kiekviena moteris gali laisvai pasirinkti tai, kas miela širdžiai: pagalba kitiems, daina, šokis, amatai, tobulėjimas versle ir daugelyje kitų sričių. Veiklių darbščių moterų klube turime galimybę mokytis, augti ir tobulėti: kaip susitvarkyti su mus slegiančiomis problemomis, būti geresne mama ir žmona, geresne šokėja, geresne darbuotoja ir t.t. . Bendraudamos galime stebėti, dalytis patirtimi ir patarimais praplėsti savo akiratį. Dalyvaudamos klubo veikloje atsiskleidžiame: atrandame naujų savo charakterio savybių, pažadiname ilgą laiką slypėjusius talentus, patiriame naujų teigiamų išgyvenimų ir emocijų, kurios mus pakylėja, nuskaidrina nuotaiką, kai kam net suteikia gyvenimo prasmę, naują pašaukimą. Tai puikus savęs pažinimo kelias. Ne visos esame pakankamai stiprios atlaikyti gyvenimo rutiną, įtampą, išbandymus. Palaikymas, kurį gauname iš bendraminčių, panašaus likimo moterų, labai svarbus ir reikšmingas ne tik praktine prasme – jis mus sustiprina dvasiškai: suteikia vilties, tikėjimo ir pasitikėjimo savo jėgomis, optimizmo.

Veiklių darbščių moterų klube jau 45 narės. Labai esu patenkinta, kad mes vis augame ir plečiamės, jau yra ir padalinys Pabradėje.

Klubo moterims nesvetimi ir geri darbai. Į mus kreipėsi Marijampolės socialinės rizikos šeimų centro vadovė Asta Klimienė, prašė pagalbos šeimai, kurioje auga 7 vaikai. Buvo prašoma kompiuterinio stalo. Operatyviai suorganizavome, ir po 3 dienų stalas jau buvo pas vaikučius. Geriausia padėka - vaikų laiškutis ir piešinys mūsų klubui. Nedidelė pagalba padarė stebuklą.

Gintarė PADGURSKIENĖ
Klubo prezidentė