Ar buvo toks aiškiaregis, kuris galėjo prieš dešimt metų, žiūrėdamas į bebaigiančius griūti Paliesiaus dvaro pastatus pasakyti, kad po dešimtmečio čia koncertuos pasaulinės muzikos žvaigždės? Aš gi tikrai tuo nebūčiau patikėjęs, nes nuo vaikystės, matydamas vis prastėjančią buvusio dvaro pastatų būklę, buvau įsitikinęs, kad stebuklų nebūna... Džiaugiuosi, kad mano pesimistinės prognozės nepasitvirtino ir atsirado toks stebukladaris Julius Ptašekas, kuris sugebėjo ne tik griūnančius pastatus prikelti naujam gyvenimui, bet ir atvėrė vartus muzikos mylėtojams į elitinės muzikos pasaulį. Aš nežinau, kaip ir kokiu būdu pavyksta prisikviesti pasaulinio garso muzikantus atvykti koncertuoti į Paliesiaus dvaro Pasagos koncertų salę, bet kiekvieną kartą po tokio koncerto norisi nusilenkti ne tik muzikantams, bet ir tiems, kurie sugeba pakviesti tikras pasaulines muzikos žvaigždes į Lietuvos pakraštyje esantį dvarą... Panašios mintys sukosi galvoje ir vėlų penktadienio, rugpjūčio 24-osios, vakarą, važiuojant iš nuostabaus flamenko virtuozo Juan Manuel Canizares koncerto.

Nežinau, ar galima žodžiais atpasakoti patį koncertą, tas pusantros valandos užburiančio gitaros skambėjimo mirtinoje tyloje, kai susirinkę žiūrovai atrodo nė nekvėpuoja... Viską galima apibūdinti tik vienu žodžiu – fantastika. Belieka tik stebėtis, kaip po kelionės, ką tik atvykęs į koncertų salę muzikantas randa jėgų sugroti koncertą. Tikras profesionalas tą, matyt, gali, o mums, žiūrovams, tokie koncertai – tikra dieviška mana. Malonu, kad tarp žiūrovų vien vakariniame koncerte mačiau apie porą dešimčių žmonių iš Švenčionių rajono. Ko gero, jų buvo ir kitą dieną...

Prieš koncertą, kreipdamasis į susirinkusius muzikos fanus, gerb. Julius Ptašekas sakė:

- Šiandieną mūsų laukia kontrastų vakaras, nes jau tamsu ir vėlokas laikas. Norėčiau padėkoti visiems, kurie muziką vertina labiau nei komfortą. Džiugu, kad sulaukiame vis daugiau svečių, kurie pas mus atvažiuoja ir prisideda prie to, kad koncertai tęstųsi. Ačiū Jums.

Pristatydamas gitaros virtuozą Juan Manuel Canizares muzikantas ir dailininkas Viktoras Paukštelis kalbėjo:

- Šiandieną Jums norėčiau pristatyti svečią iš Ispanijos, gitaristą Juan Manuel Canizares, ir pradėti nuo to, kaip su juo susipažinau, o susipažinau įsijungęs Mezzo kanalą. Įsijungęs šį kanalą pamačiau, kaip su Berlyno filharmonijos orkestru groja gitaristas, ir groja fantastiškai. Tas susižavėjimas baigėsi pažintimi, bet negalvojau, kad vieną dieną jis atskris čia ir sugros koncertą. Pavyko susitarti, susiderinti ir jis šiandieną čia ir groja mums. Ką dar galiu pasakyti? Tai yra žmogus, mėgstantis skaityti. Turi biblioteką, kurioje 4 tūkst. knygų. Jis tarp repeticijų, tarp visų darbų skaito. Juan Manuel Canizares ne tik puikus muzikantas, kompozitorius, bet ir šachmatų profesionalas. Tai žmogus, grojantis širdimi. Aš labai džiaugiuosi, kad jis šiandieną čia ir groja mums.

Negali nesutikti su šiais Viktoro žodžiais, nes kai nuskambėjo paskutiniai gitaros akordai, kai žiūrovai stovėdami plojo atlikėjui, pajauti, kad muzikantas grojo visa širdimi, kad flamenko garsai jaudino giliausias sielos kerteles. Beje, per flamenko muziką, flamenko šokį jis sutiko ir savo gyvenimo moterį – japonę Mariko. Prieš porą dešimtmečių koncertuodamas Japonijoje pamatė japonę, šokančią flamenko. Taip flamenko suvedė du žmones, pamilusius vienas kitą. Dabar Mariko ne tik žmona, bet ir puiki vadybininkė, pasaulinių koncertų organizatorė. Beje, ir Paliesiuje prieš koncertą Mariko rūpinosi, kad būtų suderinta garso aparatūra, mikrofonas, o koncerto metu ji gyveno muzika, kurią ne tik gitara, bet ir širdimi grojo Juan Manuel Canizares.

Algis JAKŠTAS

2018-08-29