Dangus prisipildys žvaigždžių

Trumpų vasaros naktų žydrumą rugpjūtis jau keičia sodria ryškiomis žvaigždėmis nužerta tamsuma. Kas vakarą vis giliau Saulei nyrant po horizontu dangaus skliautas gaubsis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Giedromis naktimis visu gražumu tamsia padange išryškės birželį ir liepą nematytas Paukščių takas. Ne veltui apie rugpjūčio nakties dangų buvo sakoma: „Kiek ražienose skylučių – tiek danguje žvaigždučių“. Žvaigždingasis rugpjūtis džiugina mus ne vien žemišku derliumi. Tarp ryškiausių rugpjūčio žvaigždžių išsiskiria beveik į patį zenitą užkopusi Lyros žvaigždė Vega ir ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras, besileidžiantis link vakarų horizonto. Neaukštai virš šiaurės rytų horizonto Vežėjo žvaigždyne žiba Kapela. Nuo jos į rytus vienas paskui kitą driekiasi Persėjas, Andromeda, Pegasas. Virš šios trijulės iškilęs įsidėmėtinas W pavidalo – Kasiopėjos žvaigždynas. Aukštai pietuose Erelio žvaigždyne žiba Altayras, lengvai atpažįstamas iš dviejų ne tokių ryškių abipus jo spindinčių žvaigždžių – Alšaino (žemiau) ir Tarazedo (aukščiau).  Netoli zenito esančiame Gulbės žvaigždyne švyti trečioji Didžiojo vasaros trikampio (Vega, Altayras, Denebas) žvaigždė – Denebas.

Pasirodys visos keturios ryškiausios planetos

Venera-Vakarinė rugpjūčio 17 d. atsidurs toliausiai nuo Saulės į rytus, tačiau jos stebėjimo sąlygos nebus geros – ji sušvis labai žemai prie vakarų horizonto prigludusiame Mergelės žvaigždyne ir spindės tik vos valandą po saulėlydžio. Rugpjūčio 14 d. tiesiai virš Vakarinės atsidurs jauno Mėnulio pjautuvas.

Marsas visą naktį itin ryškiai švytės Ožiaragio žvaigždyne. Bet jo šviesis diena iš dienos silpnės, nes po liepos mėnesį įvykusio savo didžiausio priartėjimo prie Žemės, planeta dabar tols nuo mūsų. Mėnesio pabaigoje Marsas šviesiu beveik susilygins su Jupiteriu.

Saturnas matomas vakarais Šaulio žvaigždyne, neaukštai pakilęs virš pietų-pietvakarių horizonto. Rugpjūčio 20-21 d. pro Saturną praslinks priešpilnis Mėnulis. Rugpjūčio 20 d. jis švytės į dešinę nuo Saturno, o 21 d. jau kiek kairiau jo.

Jupiteris beveik visą rugpjūtį vakarais spindės Svarstyklių žvaigždyne, tačiau labai žemai ir jį pamatyti bus nelengva. Rugpjūčio 17 d. virš Jupiterio švytės augantis pusmėnulis.

Merkurijų, esant palankioms sąlygoms, mėnesio pabaigoje galima bus pamatyti paryčiais, žemai tarp rytų ir šiaurės-rytų horizonto tekančiame Vėžio žvaigždyne. Rugpjūčio 26 d. Merkurijus atsidurs toliausiai nuo Saulės į vakarus – tai bus palankiausias laikas šią retokai pasirodančią planetą išvysti.

Dangų skros įspūdingos Perseidų meteorų strėlės

Iki rugpjūčio 24 d. nakties dangų raižys įspūdingi Perseidų meteorų žybsniai. Šio įspūdingo, nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. trunkančio meteorų srauto priežastimi yra Svifto-Tutlio kometos kosminėje erdvėje paskleista dulkių juosta. Kai šios kosminės dulkelės įskrieja į Žemės atmosferą, jos įkaista ir sužimba. Todėl ir matome meteorų žybsnius. Šis rugpjūtis bus itin palankus stebėti net patiems silpniausiems meteorams, nes jauno Mėnulio pjautuvas leisis anksti vakare, tad jo šviesa nestelbs „krentančių žvaigždžių“. Šiemet tikimasi sulaukti nuo 50 iki 100 meteorų per valandą. Daugiausia meteorų pažirs rugpjūčio 11-14 d. paryčiais, kuomet mūsų planeta besisukdama atgręš stebėtoją tiesiai į priešpriešiais atskriejantį meteorų srautą.

Daugiausia Perseidų tikimasi sulaukti naktimis iš rugpjūčio 11-sios į 12-tą ir iš 12-tosios į 13-tą. Stebėjimus galima pradėti jau 23 val. iš už šiaurės rytų horizonto iškilus Persėjo žvaigždynui.

Paprastai daugiausia meteorų pastebima žvilgsnį nukreipus nuo „radiantu“ vadinamo menamo meteorų išskriejimo taško, esančio Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynų sandūroje,  apie 50 kampinių laipsnių į šalį. Tad Perseidų geriausia dairytis bus žvalgantis ne į Persėją, o Didžiųjų ir Mažųjų grįžulo ratų kryptimi bei Gulbės, Pegaso ir Žuvų žvaigždynų pusėn.

Jonas Vaiškūnas