Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ieško būdų, kaip draudimą nuo sausros padaryti patrauklesnį žemdirbiams, kad šie patys imtųsi iniciatyvos valdyti kylančias rizikas ir tokiu būdu apsisaugotų nuo netikėtų nuostolių. Šiemet stichinė sausra žemdirbius užklupo visiškai nepasirengusius – nė vienas jų nebuvo apdraudęs savo pasėlių nuo sausros. Ministerija, siekdama, kad ši situacija nesikartotų, o draudimo sistema taptų patraukli žemdirbiams, pradeda pasėlių draudimo sistemos peržiūrą.

Kartu dirbti bei ieškoti išeičių, kaip paskatinti žemdirbius draustis, savaitės pradžioje susitiko žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ kompanijos vykdomosios valdybos narys Thomas Gehrke.

Sausra yra draudiminis įvykis, tačiau Lietuvos žemdirbiai šiais metais neįvertino rizikos. Viceministrė įvardijo ir pagrindines priežastis, dėl kurių mūsų žemdirbiai vengia draustis, tarp jų – informacijos apie draudimo sąlygas bei metrologinių stotelių trūkumas, brangus draudimas.

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ atstovas Thomas Gehrke pristatė susirinkusiems informaciją apie kompanijos veiklą, patirtį bei informavo, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje atsiras galimybė turėti kiekvieno sklypo GPS koordinates, kas padės aiškiai ir tiksliai apskaičiuoti kiekviename sklype patirtus nuostolius.

Viceministrė A. Miškinienė pasiūlė iki rugpjūčio pradžios sukurti ministerijoje darbo grupę, į kurią įeitų draudimo kompanijos ekspertai bei mokslininkai, ministerijos, savivaldos, žemdirbių organizacijų atstovai.

Pagal ŽŪM inf.