Mes turime 410 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4152
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14339
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90369
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Artėja riba, kurią peržengus Lietuvai bankroto nepavyks išvengti...

2012 m. vasario 15 d., trečiadienis Nr.13 (1156)

Viktoras Uspaskich: „Nė vieno rodiklio, dėl kurio valdžiai nebūtų gėda“

Lietuvos padėtis verčia susimąstyti dėl to, ką šaliai padarė dabartinė valdžia. Lankydamasis Švenčionyse Darbo partijos turo už aktyvią Lietuvą metu partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich pažėrė faktų ir skaičių, kurie verčia griebtis už galvos. Daugelis dalykų ne kartą girdėti, bet, matyt, neįvertiname padėties sudėtingumo, kol neišgirstame išsamios analizės ir nepamatome apnuogintos realybės. Pasak V.Uspaskich, pasiskolinusi dar 15 mlrd. litų, Lietuva taps nemoki, nes nepajėgs aptarnauti skolos...

Apie pavojingai sudėtingą situaciją šalyje -  europarlamentaro, Darbo partijos lyderio Viktoro USPASKICH mintys. Nenustebkite ir įsigilinkite – jos labai skiriasi nuo skelbiamų šalies valdžios, kuri ir toliau puikuojasi... didžiausiu ES ekonomikos augimu.

 

— Kaip vertinate dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį ir valdančiosios daugumos pasiekimus per šią kadenciją? Kas iš tikrųjų laukia mūsų?

— Kaip pasakytų Nobelio premijos laureatai Thomas J. Sargentas ir Christopheris Simsas, ateina momentas, kai lieka vienintelė išeitis — tokie finansiniai instrumentai kaip infliacija arba devalvacija, kuriais padengiamas šalies biudžeto deficitas, o tai neišvengiamai skurdina žmones, nes būtent infliacija ir devalvacija stipriai sumažina perkamąją galią, žmonių santaupas, pensijas, atlyginimus ir kitas pajamas.

 

— Ką daryti!?

— Mes negalime to toleruoti. Turėdama tokį didelį žmonių pasitikėjimą, to toleruoti neturi teisės ir mūsų prezidentė. O pasitikėjimas — tai žmonių tikėjimas jos pasakymu „Prezidentė žino, ką daro“. Todėl klaidų tauta neatleis, nesvarbu, ar ji dar bus šiame poste ar ne.

Yra tokia liaudies patarlė — nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis. Ateis laikas, kai tauta vien griežta retorika nebus pasotinta. Tauta norės rezultatų.

 

Visiškai nenoriu įgelti dabartinei valdžiai, bet kaip populiariausios partijos lyderis neturiu teisės tylėti, nes tai būtų neatsakinga. Nesvarbu, kokios pasekmės manęs laukia už pasakytą tiesą, pas mus juk už tiesą persekiojama ir baudžiama, bet nenoriu sulaukti to jausmo, kai iš baimės nutylėdamas imi savęs nekęsti, todėl pabandysiu nupiešti tikrą Lietuvos finansinį paveikslą. Ir bandysiu tai padaryti taip, kad būtų suprantama paprastam žmogui.

 

— Koks gi tas REALUS Lietuvos finansinis paveikslas?

— Imkime pagrindinius rodiklius, kuriais matuojama šalies ekonominė padėtis, taip pat kelis rodiklius, kurie rodo žmogaus egzistavimo ar pragyvenimo lygį. Juos įvertinus galima realiai matyti ar dabartinė valdžia išgelbėjo Lietuvą, ar įklampino ją į pavojingą pelkę, ir ar galima tokiai valdžiai patikėti ir toliau valdyti šalį?

 

2008 metų duomenys lyginami su dabartinės valdžios trejų metų valdymo rezultatais (2009, 2010, 2011 m.) bei prognozuojamais rodikliais 2012 metais.

Rodikliai

2008

Past.

2009

2010

2011

2012 prognozė

Past.

 

 

 

 

 

 

 

 

1. BVP (mlrd. Lt)

112,084

 

91,914

95,074

105,700

108,916

 

2. Valdžios skola be aptarnavimo (mlrd. Lt)

17,375

Tai padaryta per 18 metų!

27,106    

36,588

38,91

44,7

Per 4 metus padidėjo 2,5 karto

3. Skola % nuo BVP

15,5%

 

29,5%

38,5%

38,8%

~41%

 

4. Skolos aptarnavimas (mlrd. Lt)

0,781

 

0,960

1,592

1,917

2,105

 

5. ES pinigai (mlrd. Lt)

3,482

 

5,345

6,922

5,808

7,131

Vidutiniškai kasmet dvigubai daugiau nei 2008 m.

6. ES pinigai % nuo visų VB pajamų

15 %

 

26,9%

29%

26%

28,4%

 

7. (VVVP) Visos viešosios valstybės pajamos % nuo BVP

31%

 

 

 

 

 

28,9%

 

 

 

Estijoje 41%

8. Lietuvos aukso atsargos

9 t

 

 

 

 

5,8 t

 

Pastaba.Iš iki šios Seimo kadencijos turėtų 9 tonų aukso beliko 5,8 t. Būtina pabrėžti, kad auksas per 4 metus pabrango dvigubai, tad pinigine išraiška valstybės atsargos turėtų būti du kartus didesnės nei buvo prieš 4 metus. Pabrangus auksui, jų vis tiek liko tik 5,8 t. Apie ką kalba šie skaičiai? Jeigu ne pabrangimas, aukso išvis nebūtų likę.

 

O dabar pažiūrėkime į lentelę.

1 lentelės eilutėje parodyta, kad 2008 metų BVP siekė 112,084 mlrd. Lt, o 2011 metais — 105,7 mlrd. Lt, tai yra 6,384 mlrd. Lt mažiau. Be to, (reikia priminti, kad paimti kreditai ir ES pinigai taip pat patenka į BVP rodiklį), valstybės skola tais metais taip pat padidino BVP rodiklį (2 eilutė), vadinasi, jeigu 2008 metais turėjome tik 17,375 mlrd. Lt skolą, tai 2011 metais ji jau sudarė 38,9 mlrd. Lt. Skirtumas, t.y. skolos padidėjimas, lygus 21,525 mlrd. Lt.

Tam, kad nekvaršinčiau skaitytojams galvos, neskaičiuosiu kiekvienų metų atskirai. (Nors taip ir neskaičiuojama, tegul atleidžia man specialistai.) Tačiau taip skaitytojams bus suprantamiau, nors paklaida bus nedidelė, ir ji bus naudinga valdžiai, todėl, kad aš ėmiau palyginti 2011 metus, kai buvo didžiausias augimas.

Juolab, kad skolinti pinigai dažniausiai persidengia su kitų metų biudžetu, todėl supaprastinsiu jų apskaitą ir padalinsiu iš trejų metų, kad matytumėm vidutiniškai gautą sumą, turėjusią tiesioginės įtakos BVP rodikliui (dar kartą atsiprašau už supaprastinimą). 21,525 mlrd. Lt padalinus iš trejų metų, gaunama po 7,175 mlrd. Lt skolintų pinigų kasmet.

Neuždirbti kredito pinigai, kuriais finansuojamas viešasis sektorius, patenka į BVP rodiklį. Vadinasi, iš 2011 metų BVP, kuris lygus 105,7 mlrd. Lt, atėmus neuždirbtus 7,175 mlrd. Lt skolos, bus gauta 98,525 mlrd. Lt.

Tai dar ne viskas, juk dar yra Europos Sąjungos (ES) lėšos, kurios taip pat turi tiesioginės įtakos BVP rodikliui. 2008 metais Lietuvos ekonomikai buvo skirta 3,482 mlrd. Lt ES pinigų. Čia taip pat supaprastinsiu apskaičiavimą ir paimsiu trijų metų gautų ES lėšų vidurkį (5 lentelės eilutę), bendra 2009–2011 metais gautų ES pinigų suma lygi 18,075 mlrd. Lt, kurią padalinus iš trijų, gauname vidutiniškai kasmet po 6,025 mlrd. Lt.

Iš šio vidurkio atėmę 2008 metais gautus ES pinigus (6,025–3,482), pamatysime, kad per pastaruosius trejus metus ES finansavimas buvo vidutiniškai 2,543 mlrd. Lt didesnis, nei 2008 metais.

Taigi, iš 98,525 mlrd. Lt atimame 2,543 mlrd. Lt ir tai bus lygu 95,982 mlrd. Lt. Tai ir yra realus Lietuvos BVP 2011 metais. Jis parodo, ką mūsų valstybė sukūrė pati. Visa kita juk yra skola ir ES pinigai. Tai yra ne valdžios nuopelnas, o galbūt atvirkščiai — jos sukrauta našta ateities kartoms.

2008 metais BVP buvo lygus 112,084 mlrd. Lt, o 2011 metais — jis tesiekė 95,982 mlrd. Lt, t.y. 16,102 mlrd. Lt mažesnis nei 2008 metais, o tai yra 14,36 proc.

Žinoma, ir šitie pinigai dirba mūsų ekonomikoje, bet tai nėra valdžios nuopelnas. Maža to, jei mes norėtume sugrįžti į 2008 metų lygį, augti nuo mažesnės sumos jau reikia ne 14 proc., o 17 proc.

Jau net neskaičiuoju, kad emigrantų uždirbti pinigai siekia 3–4 mlrd. Lt kasmet, o tai yra didžiulė parama Lietuvos ekonomikai, einanti tiesiai į BVP rodiklį ir gerinanti tą skaičių apie 3 proc. Kokie yra dabartinės valdžios nuopelnai pritraukiant šiuos pinigus? Greičiau atvirkščiai — čia valdžia nusipelnė tik skriausdama žmones, kurie buvo priversti emigruoti.

Žmonės, nesugebantys išmaitinti savo šeimų ir išlaikyti būstų, iš nevilties važiuoja į užsienį, yra žeminami, gyvena baisiomis sąlygomis, ilgam išsiskiria su sutuoktiniais ir vaikais tam, kad galėtų siųsti pinigus į Lietuvą ir padėti šeimai. Jie net neįtaria, kad didėjantis emigrantų skaičius padeda valdžiai girtis ekonominių rodiklių augimu, nedarbo mažinimu. Valdžiai, kuri išvarė iš gimtosios Lietuvos.

Kyla klausimas, apie kokį ekonomikos pakilimą ir savo nuopelnus kalba dabartinė valdžia?

Štai jums ir rezultatas. 1 lenteles eilutėje matome tikrojo savo jėgomis sukurto BVP trejų metų vidurkį — 14 proc. 2 eilutėje matome, kad 2008 metais skola siekė 17,375 mlrd. Lt, o 2012 metais prognozuojama skola pasieks 44,7 mlrd. Lt.

Tai yra 27,325 mlrd. Lt daugiau ir parodo, kad per ketverius dabartinės valdžios valdymo metus valstybės skola padidėjo 2,5 karto daugiau nei per aštuoniolika nepriklausomybės metų.

Skolos aptarnavimas (4 eilutė) 2008 metais lygus 0,781 mlrd. Lt, o 2012 metais jis sieks 2,105 mlrd. Lt — tai yra 3 kartus daugiau.

Aukso atsargos (8 eilutė) 2008 metų pradžioje buvo lygios 9 tonoms, o 2012 metais tesieks 5,8 tonos. Būtina atkreipti dėmesį į faktą, kad per šį laikotarpį aukso kaina padidėjo mažiausiai du kartus, vadinasi, jei kaina nepasikeistų, dėl neišprusėlių kaltės šiandien aukso jau nebūtų likę.

Juk skaičiai nemeluoja. Ar galima girtis tokiais pasiekimais, kuriuos jie rodo?

Ir dar labai svarbus rodiklis. Atrodytų, mokesčiai buvo didinami tam, kad kuo daugiau BVP būtų perskirstyta per valstybės biudžetą, bet išėjo apgailėtinas rezultatas — 2008 metų perskirstymas siekė 31 proc., o 2011 metais, kai buvo paskelbta kova su šešėliu, tesiekė 28,9 proc. Vadinasi, net padidinus mokesčius, lėšų perskirstymas nepadidėjo, o sumažėjo. Peršasi išvada, kad dar daugiau verslo buvo nustumta į šešėlį. Beje, palyginkime: kaimyninėje Estijoje visos viešosios valstybės pajamos sudaro 41 proc. nuo BVP.

Pagrindinio žmonių išlaidų krepšelio įvertinimas parodo, kad per tuos pačius 3 metus žmonių perkamoji galia sumažėjo 23 proc.

Ir vėl kyla akivaizdus klausimas, apie kokius nuopelnus kalba mūsų valdžia? Apie kokį Lietuvos išgelbėjimą kalbama?

Apskaičiavus tų pačių trijų metų ES šalių vidurkį, BVP smukimas vidutiniškai sudaro 0,5 proc., o Lietuvos — 14,3 proc., tas yra 15 kartų daugiau nei ES vidurkis.

Emigracija padidėjo tris kartus.

Norėčiau pamatyti nors vieną rodiklį, kurį ši valdžia iš tiesų pagerino? O jei valdžiai apsiverčia liežuvis tai, ką ji daro, vadinti išgelbėjimu, ir priskirti sau nebūtus nuopelnus, vadinasi, žmonės pasirenka teisingą kelią, kai bėga į užsienį, ir bėga jie ne nuo Lietuvos, o nuo tokios valdžios.

 
Reklaminis skydelis