Prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui. Reikėtų ypač atkreipti dėmesį į žodį ATKURIAMA. Juk, istorijos tyrinėtojų duomenimis, Lietuvos valstybė įkurta 1253 m. liepos 6 d., Mindaugą karūnavus Lietuvos karaliumi. 2018 m. vasario 16 d. gimė moderni demokratinė Lietuva. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atstatytą nepriklausomą Lietuvą, kai nusikračius penkis dešimtmečius slėgusį sovietinį jungą, žmonių išrinkti atstovai paskelbė atstatantys nepriklausomą valstybę. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos: Lietuvos valstybė tapo Europos ir pasaulio istorijos subjektu; susiformavo moderni piliečių visuomenė, suvokianti laisvės ir su laisve susijusios atsakomybės svarbą.

Apie šiuos svarbiausius Lietuvos valstybės gyvavimo aspektus daug kalbėjo istorikai ir kiti pranešėjai šimtmečio šventiniuose renginiuose, kurių – didelių ir mažų – šventinį savaitgalį buvo gausu visur.

Vasario 15-ąją Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje apie valstybės lipdymą kalbėjosi karalius Mindaugas ir puodžius ir abu supranta, kad geriau ir tvirčiau laikosi tai, kas yra iš vientiso gabalo. Kad kažką sukurtum, reikia meilės, kantrybės ir darbo. „Apie meilę kalbame tyliai, tam kurį mylime, kalbame širdimi ir darbais, - sakė gimnazijos direktorė Daiva Veronika Gaidamavičienė. – Valstybė prasideda nuo šeimos, o kaip mylėsime valstybę, jeigu nemylėsime savo šeimos narių?“ Todėl gimnazistai apie mylimą Lietuvą kalbėjo jaukiai susėdę prie stalo su juoda duona, varškės sūriu, kalbėjo iš širdies – paprastais žodžiais, eilėraščiais, dainomis, muzika. Ir džiaugėsi – juk švenčiame gimtadienį!

Švenčionėlių m. kultūros centro Pašaminės filiale vasario 15-osios vakarą Dalė Basiūnienė sukvietė pašaminiškius pabūti drauge. Koridoriuje buvo eksponuojamos fotografijos ir laikraščių iškarpos, kaip Pašaminėje buvo švenčiama Vasario 16-oji. Salėje besirenkančius pasitiko Broniaus Gumbrio ir Kosto Jurėno muzika, didžiulėje vazoje švelniai žaliavo išsprogusios švelniais lapeliais beržų šakelės, tarsi simbolizuodamos gimimą ir atgimimą. Mokytoja Giedra Umbražiūnienė trumpai priminė svarbiausius – džiugiausius ir skaudžiausius – Lietuvos istorijos aspektus, puikiai įpynė J.Marcinkevičiaus eilėraštį ir šiuolaikinių rokerių dainos žodžius. Visur – mylima Lietuva! Tokios pat temos skambėjo ir Pašaminės vokalinio ansamblio atliekamose karinėse patriotinėse dainose ir svečių – Švenčionėlių kultūros centro vokalinio ansamblio „Gabija“ lyriniuose valsuose bei romansuose.

Po gražaus koncerto buvo įteiktos padėkos rėmėjams ir pagalbininkams, kurie įvairiais būdais prisideda prie kultūrinio ir bendruomeninio Pašaminės gyvenimo. Pavyzdžiui, Zosė Leleikienė primezgė trispalvių riešinių, jos sūnus Darius – pagamino dailių užrašų knygučių ir antspaudukų. Ūkininkas Izidorius Balčiūnas ir verslininkė Liudmila Zitikienė ir šiai šventei, ir kitoms dažnai pagelbėja finansiškai. O ir daug kitų prisideda kaip galėdami – visiems Dalė nuoširdžiai dėkojo. Pašaminiškiai po koncerto gražiai pabendravo ir prie šventinio stalo.

(B. d.)

Irena POŽĖLIENĖ