Tautų vakaronėje – margataučio Svirkų krašto dainos ir patiekalai
2017 m. gruodžio 6 d., trečiadienis Nr.89 (1718) |
Lapkričio 25 dieną Svirkų kaimo bendruomenės namuose vyko tradicinė rudens vakaronė. Šiemet ji buvo skirta visoms Svirkų seniūnijoje gyvenančioms kalbinėms bendrijoms ir pavadinta „Tautų vakaru“. Seniūnijos duomenimis, Svirkose ir aplinkiniuose kaimuose gyvena 35 proc. lietuvių, 18 proc. rusų, 15 proc. lenkų, 3 proc. baltarusių. Likę 30 proc. gyventojų nepriskiria savęs jokiai tautybei, laiko save tiesiog „vietiniais“. Taigi Svirkų seniūnijos daugiatautiškumą galima vadinti jos vizitine kortele. Pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Svirkų kaimo bendruomenė „Svirkų centras“ parengė projektą „Svirkų kraštas: pasienio gyventojų tapatybės suvokimas per bendruomenines veiklas“, skirtą apmąstyti Svirkų krašto gyventojų tapatybę, puoselėti šio arealo daugiatautį paveldą bei ugdyti vietos gyventojų pilietiškumą. Projektas remiamas per Britų tarybos Active Citizens programos socialinių bendruomenės projektų programą, bendradarbiaujant su Politikos tyrimų ir analizės institutu.
„Tautų vakaras“ – pirmasis šio projekto renginys, skirtas pristatyti Svirkų seniūnijoje gyvenančių tautinių bendrijų nematerialųjį paveldą: kalbą, papročius, dainas ir patiekalus. Tą vakarą Svirkų kaimo bendruomenės namuose buvo bendraujama įvairiomis kalbomis, ir visi vieni kitus puikiai suprato, nes Svirkų krašte taip įprasta nuo seno. Vakaronės pradžioje buvo parodytas originalus vaidinimas iš svirkiečių gyvenimo, kurį parašė buvusi ilgametė Svirkų kaimo medicinos punkto vedėja Danguolė Strižakienė, o įtaigiai suvaidino į teatrinę grupę susibūrę svirkiečiai. Vakaronės dalyviai, stebėdami tikroviškas scenas, ir juokėsi iš kurioziškų situacijų, ir kraipė galvas, matydami Svirkų kasdienybės skaudulius. O svarbiausia, kad aktoriai, įkvėpti pirmosios sėkmės, pažadėjo kūrybiniame kelyje nesustoti ir sukurti spektaklio tęsinį.
Svirkų kaimo bendruomenės organizuojamose rudens vakaronėse jau tapo įprasta apibendrinti prabėgusių metų darbus. Šiemet „Svirkų centro“ bendruomenė švenčia penkerių metų sukaktį. Bendruomenės pirmininkas Sergėjus Jermolajevas pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus bendruomenės veikla labai išsiplėtė: padaugėjo organizuojamų renginių, inicijuotas Svirkų kaimo bendruomenės namų remontas, sėkmingai dalyvaujama keliuose projektuose, bendradarbiaujama su vietos verslininkais, ūkininkais, Švenčionių rajono savivaldybe bei Svirkų seniūnija. Įtvirtindamas tolesnį bendruomenės ir seniūnijos bendradarbiavimą vakaronėje apsilankė ir Svirkų seniūnas Povilas Čapskas.
Vakaronės programa buvo sudaryta pagal „duonos ir žaidimų“ principą: skirtingų tautų patiekalų pristatymą keitė dainos, žaidimai, mįslės. Dainingosios Latakų šeimos moterys specialiai vakaronei išmoko ne tik lietuviškų, bet ir lenkiškų, rusiškų, ukrainietiškų dainų. Vaida Gruodienė vakaronės dalyviams uždavė lenkiškų mįslių, kurias sunkiai sekėsi įminti. Buvo žaidžiami ir lietuviški žaidimai, pavyzdžiui, Advento ir šv. Kalėdų laikotarpio ratelis „Sėdzi sėdzi jaščeras“. Kai vakaronės vedėjos Renata Povilėnienė ir Vida Navickienė paskelbdavo pertrauką, bėčiūniškis muzikantas Petras Bernatavičius visus pakviesdavo į šokių aikštelę.
Vakaronės metu susirinkusieji ragavo įvairių tautybių patiekalų. Įdomiausi buvo tie valgiai, kurie nuo seno valgomi Svirkų krašte. Nina Žarina iš Bačkininkų kaimo pristatė sentikių Kūčių ir šv. Kalėdų patiekalus: mielinį pyragą kulič, neskaldytų grūdų košę kutja. Irena Urbanavičienė visus vaišino pyragu su juodgrūdės sėklomis – šį senovinį, dabar sparčiai populiarėjantį prieskonį ji iki šiol augina savo darže. Regina Sinkevičienė atsinešė kukačkų – Rakauskų kaimo moterų kepamų varškės spurgų. Nors Svirkų krašto totorių vakaronėje nebuvo, jų kulinarinis paveldas taip pat neliko pamirštas – totoriškų kibinų iškepė Teresė Rimašienė. Visi svečiai galėjo atsigaivinti ukrainietišku morsu iš Jurgitos Urbanavičienės surinktų spanguolių. Kai kurios išradingos šeimininkės specialiai vakaronei paruošė patiekalų iš kitų tautų virtuvių, pavyzdžiui, Renata Povilėnienė pagamino Lenkijoje populiarų užkandį – smalecą (lenk. smalec) iš kiaulienos spirgučių, svogūnų ir obuolių. Vakaronės pabaigoje „Svirkų centro“ bendruomenės pirmininkas Sergėjus Jermolajevas surengė smagią loteriją, kurią parėmė Aleksandro Necvetno UAB „RTS Baltic“.
Taip beragaujant patiekalų ir besisukant šokio sūkury prabėgo dar viena svirkiečių vakaronė, kuri iš kitų vakaronių išsiskyrė jaunų žmonių gausa. Būtent jaunieji Svirkų kaimo bendruomenės nariai suorganizavo Active Citizens programos mokymus (ačiū Edvinui Sinkevičiui bei Vytautei Rukšėnaitei) ir buvo tapatybės projekto iniciatoriai, o dabar – ir aktyvūs dalyviai (artimiausias kūrybinis jų darbas – filmo apie Svirkų krašto dabartį kūrimas). Kitas kaskart džiuginantis dalykas yra Svirkų krašto žmonės – kūrybingi, darbštūs, nuoširdūs, kiekvienoje vakaronėje atskleidžiantys vis naujus savo talentus... Būtent žmonės, gyvenantys Svirkų krašte ar iš jo kilę ir nuoširdžiai dėl jo dirbantys, yra didžiausias šios bendruomenės turtas.
Jolita URBANAVIČIENĖ