Mes turime 282 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1244
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17445
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93475
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lietuviška pelkė – turtingas gyvūnijos ir augmenijos prieglobstis

2012 m. vasario 1 d., trečiadienis Nr.9 (1152)

Vasario 10-oji - Tarptautinė pelkinių vietovių diena

Kasmet VĮ Švenčionėlių miškų urėdija Pelkinių vietovių dienai paminėti organizuoja įvairius renginius. Pelkės urėdijos teritorijoje užima apie 3 tūkst. ha ploto. Pelkių apsaugai yra įsteigta 12 telmologinių draustinių ir du rezervatai. Didžiausi pelkių plotai yra Kiauneliškio ir Girutiškio rezervatuose.

Šiais metais vasario 10 dieną Tarptautinę pelkinių vietovių dieną minėsime Adutiškio vidurinėje mokykloje su jaunųjų miško bičiulių būreliu „Girinukas“. Planuojame, kad renginio metu bus pristatytos pelkės, organizuota viktorina ir išvyka į pelkę.

Tarptautinė pelkinių vietovių diena pirmą kartą buvo paskelbta 1996 metų spalio mėnesį. Nuo to laiko požiūris į pelkes gerokai pasikeitė. Šiandien pelkės reiškia teritorijas, kuriose gausu augalijos ir gyvūnijos.

Ilgą laiką pelkės ir vandeniu užlietos vietos buvo laikomos bevertėmis žemėmis, kur susikaupia daug uodų, mašalų, gyvačių ir pan. Naujam požiūriui į pelkes ypač svarbūs buvo 1971 metai. Tais metais Irane, Ramsaro mieste, buvo pasirašyta Tarptautinė pelkių, kaip vandens paukščių buveinių, konvencija. Trumpai ši konvencija vadinama Ramsaro konvencija. Tai buvo pirmoji tarptautinė konvencija skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių resursų panaudojimui. Ši konvencija globoja įvairias gamtines buveines: nuo mums įprastų, durpėmis ir uogomis garsių aukštapelkių iki seklių jūrų priekrančių ar net koralinių rifų. Visas šias buveines vienija svarbiausias kiekvienos iš jų elementas – vanduo.

Apie pelkių reikšmę nemažai rašė profesorė E.Šimkūnaitė: „Raisto augalai buvo naudojami ir statyboms, ir gydymui. Pirmiausia tai kiminai. Orasausius kiminus dėdavo į tarpurąsčius, statydami tvartus ir trobas. Statant svirnus ir klėtis, rąstų sukirtimus darydavo gilesnius, o kiminus sudėdavo taip, kad nesimatytų nei iš lauko, nei iš vidaus. Gerokai sudurpėjusių kiminų plytomis apdėdavo trobų ir tvartų pamatus. Ne mažiau kiminai buvo svarbūs ir gydymui. Jais tvarstė pragulas, sunkiai gyjančias ir pūliuojančias žaizdas.

Daugelyje pelkių vandens plotų buvo žvejojama ir gana sėkmingai. Žuvingais metais gerai paruošta žuvis tiko ne tik vietinei, bet ir tolimai prekybai (pvz.: į Piterį) buvo labai pageidaujama prekė. Raistai buvo garsūs ir dosnūs ne tik žuvimi ir žvėriena, bet ir daugybe riešutų, grybų.

Ne menkesnės vertės buvo ir uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės, tekšės, vaivorai, avietės, gervuogės, žemuogės. Augo raistuose ir kadorėliai apyniai: ankstyvieji spurginiai bei vėlyvieji kankorėžiniai „šiškiniai“. Uogauti taip pat mokėjo tais laikais. Uogas vežimais veždavo, bet uogaudavo, riešutaudavo tik vienu pėdu, t. y., jei jau kas perėjo, žymę paliko, tai kiti ton vieton neidavo, nebent grybauti po trijų dienų. Daug gėrybių iš kiekvieno raisto pasisemdami, žinojo mūsų protėviai raisto vertę.

Gausu raistuose ir įvairių vaistažolių. Iš visų vaistažolių išskirtinos kelios: saulašarė, pelkinė mandrauninkė, pelkinė vingiorykštė“.

Dabar, kai esame Europos Sąjungoje, pelkių vertė dar labiau pakilo. Daugelyje Europos šalių pelkės nusausintos, sukultūrintos, todėl užsieniečiai veržiasi į mūsų pelkes ir žavisi jų natūralumu. Šiuo metu įsteigtas europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas NATURA 2000, Buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Urėdijos teritorijos pelkėse yra išskirtos šios buveinių apsaugai svarbios teritorijos: aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos aukštapelkės, pelkėti lapuočių miškai ir pelkiniai miškai. Štai kokie gamtiniai turtai sukaupti Lietuvos pelkėse.

Be to, pelkės tinkamiausias prieglobstis faunai, ypač paukščiams, kuriems perėjimo metu reikia ramybės. Beveik pusė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių vienaip ar kitaip susijusios su pelkėmis.

Pelkėse susiformavo savita ir įdomi pelkinių augalų ekologinė grupė. Čia aptinkami labai įdomūs, tik pelkėms būdingi, tarp jų tik šiaurėje paplitę augalai, pelkėse auga apie 260 augalų rūšių. Daugelis iš jų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Onutė GYLIENĖ
VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė

 

 
Reklaminis skydelis