Mes turime 311 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1879
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12066
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88096
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pirmas sniegas – dar ne žiema

2017 m. spalio 28 d., šeštadienis Nr.79(1708)

Yra tokia daina, kurioje skamba žodžiai: „Pirmas lašas – dar ne lietus, pirmoji snaigė – dar ne sniegas.“ Tęsiant šią mintį galima pasakyti, kad pirmas sniegas – dar ne žiema, bet kai per kelias valandas prisninga 7-10 centimetrų, nejučiomis šmėsteli mintis – o žiema jau visiškai netoli...

Žvarboka spalio 25-oji baigėsi tikra pūga. Kai temstant pradėjo kristi pirmos snaigės, vargu ar pagalvojome, kad apie 23 val. sniego storis sieks 7-10 centimetrų. Be to, ir vėjas siautėjo gana stiprus. Žiūrėti pro langą į tokį gamtos akibrokštą (nors sniegas Lietuvoje spalio mėnesį – gana dažnas reiškinys, ir pirmas sniegas greitai ištirpsta) – gana mielas užsiėmimas, bet palikęs jaukų šiltą kambarį, išvažiuoju pasivažinėti po užsnigtus Švenčionėlius.

Laimei, padangos jau pakeistos į žiemines, ir galiu važiuoti nebijodamas užbuksuoti. Šį kartą nepasikartojo Velykų ryto situacija, kai taipogi prisnigo ir teko atsisakyti kai kurio fotografavimo objektų, nes jau buvo vasarinės padangos sumontuotos ir sustojusi mano „Škoda“ šoko lyg ožka ant ledo.

Gražiai sningant atrodo Partizanų gatvė, rymo apsnigti medžiai. Važiuojant Vilniaus gatve sutinku vieną kitą automobilį. Pravažiuoju „vargstantį“ BMW, kuris niekaip negali pakilti ant kalnelio. Tikra sniego karaliene atrodo baltu apdaru pasipuošusi sidabrinė eglė prie Švenčionėlių bibliotekos. Sustojęs padarau keletą užsnigto Švenčionėlių centro fotografijų. Taip grožėdamasis pirmojo sniego romantiškais vaizdais nuvažiuoju iki Platumų. Grįžtant jau pradeda dulksnoti lietutis. „Ar išsilaikys šis sniegas ligi ryto?“ – pagalvoju įvažiuodamas į savo kiemą. Ryte pamačiau, kad išsilaikė. Žinoma, jo gerokai sumažėjo, bet ir tie, kurie atsigulė anksti ir nematė snygio, ryte galėjo iš nuostabos šūktelėti: „Nieko sau! Prisnigo!“ Žinoma, grožėtis pirmu sniegu miela, bet kai pagalvoji apie žmones, valančius šaligatvius, supranti, kad jų laukia nauji išbandymai. Nespėjo baigti „karo“ su lapais, o čia jau sniego prisnigo.

Pirmas sniegas jau baigia tirpti, bet jis liks įamžintas fotografijose. Tokia jau fotografijos paskirtis – vogti akimirkas iš skubančio laiko. Ne veltui fotografai kartais vadinami akimirkų vagimis, o mano pavogtomis akimirkomis siūlau pasigrožėti jums, gerbiamieji „Švenčionių krašto“ skaitytojai.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis