Mes turime 55 svečius online

Apsilankymų šiandien:10
Apsilankymų vakar:653
Apsilankymų šį mėn.:12901
Apsilankymų iš viso:1553730

Susitikome ir šventėme kartu

2017 m. spalio 25 d., trečiadienis Nr.78(1707)

Antri metai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Švenčionių rajono organizacijos nariai ir Švenčionių profesinio rengimo centro moksleiviai susitinka bendram renginyje paminėti Tarptautinę baltosios lazdelės dieną (spalio 15 diena). Šių metų bendro renginio sumanytojos – LASS rajono filialo pirmininkė Stasė Mažuolienė ir Švenčionių profesinio rengimo centro socialinio darbo profesijos mokytoja Rima Rakitienė. Jei praeitais metais vedami baltosios lazdelės pagalba vaikščiojo Švenčionių miesto gatvėmis, tai šiemet silpnaregiai ir aklieji buvo pakviesti į profesinę mokyklą.

Profesinė mokykla ruošia socialinio darbuotojo padėjėjus, kuriems gali tekti dirbti ir talkinti žmonėms, turintiems regos negalią. Šis renginys buvo pirmas žingsnis artimiau susipažinti su blogai matančio žmogaus poreikiais kasdieniam gyvenime, jo problemomis bei jų spendimo būdais. Busimi socialinio darbuotojo padėjėjai klausė, kaip geriau spęsti vienas ar kitas problemas, domėjosi, kam sunkiau: blogai matančiam ar kartu gyvenančiam šeimos nariui. Labai išsamiai į studentų pateiktus klausimus atsakė į renginį nematantį Semioną Bulbovą atlydėjusi sesuo Anisija Romanenko. Brolis gimė sveikas. Regėjimo neteko būdamas pirmokas, 7 metų, kai mokykloje pertraukos metu bežaidžiant atsitrenkė į sieną ir taip neteko regėjimo. Nemato daugiau nei 50 metų. Kas svarbiausia gyvenant su nematančiu? Atvykus į naują vietą būtina apvedžioti ir neskubant parodyti kur durys, elektros jungikliai, kaip išdėstyti baldai, sanitarinių mazgų išplanavimas. Namuose būtina skirti nuolatinę (nekeičiant) asmeninę erdvę, atskirą tik jo lentyną spintoje, spintelėje prie lovos, virtuvėje nuolatinę valgymo vietą. Kartu gyvenantys šeimos nariai turi nepamiršti visus daiktus dėti į vietą, išeinant uždaryti visas duris, nes palikus praviras ar atidarytas Semionas gali atsitrenkti ir susižeisti.

Sąjungos narė Onutė pasakojo, kaip neteko regėjimo. Moteris sakė: „Atsiguliau matydama, o ryte pajutau, kad viskas matosi keistai iškreiptai. Kuo skubiau vykau į Vilnių pas akių ligų gydytojus. Reguliariai konsultuojuos ketveri metai, bet regėjimo atstatyti nepavyko. Taip patekau į LASS rajono organizacijos narius, o šiandien atvykau susitikti, pabendrauti su jumis.“

Organizacijos narė Vida: „Prastai matau gan seniai. Dirbdama nuo bendradarbių slėpiau, kad turiu problemų su matymu. Ne vienerius metus pirmininkė kvietė tapti organizacijos nare, bet vėl abejonės, pasyvumas. Galiausiai ryžausi. Organizacijos nare tapau prieš kelis mėnesius. Nesigailiu. Patariu visiems dalyvaujantiems ir tiems, kas skaitys rajoninį laikraštį, jei pajutote pablogėjusį matymą, būtinai kreipkitės pagalbos į rajono Aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialą. Gausite ne tik patarimų, tarpininkaus gaunat kalbančias kompensacines priemones, bet sutiksite likimo draugų, turėsite galimybę bendrauti, jausitės geriau. Sakau iš savo patirties.“

Į susitikimą pirmininkė Stasė Mažuolienė atsinešė keletą regos negalią turintiems asmenims pritaikytų techninės pagalbos priemonių. Būsimi socialiniai darbuotojai savarankiškai bandė į specialiai neregiams pritaikytą siuvimo adatą įverti siūlą, išbandyti rankdarbiams skirto didinimo stiklo patogumus, vaikščioti su baltąja lazdele, sužaisti šaškių partiją nematant. Tam buvo pasiūlyta užsidėti simuliuojančius neregių akinius. Renginyje dalyvavusieji ir pirmą kartą realiai išbandę neregio dalią, manau, patyrė gan neįprastus pojūčius. Visi tvirtino, kad pradedant savarankišką socialinio darbuotojo padėjėjo darbą, tai neįkainuojamai naudinga praktika.

Renginio pabaigoje dalyviams buvo padovanoti atšvaitai, kuriaispasidalino VĮ Vilniaus regiono keliai, Švenčionių kelių tarnybos bei Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, nes spalio 18 dieną minima Atšvaitų diena. Po oficialaus renginio dar ilgai buvo bendraujama geriant arbatą. Pilant arbatą buvo priminta ir parodyta kaip nematant neperpilti puoduko, pasitelkiant rodomąjį pirštą. Tai neregio praktiškas ir išbandytas metodas.

Tikimės, kad prasidėjęs nuoširdus, draugiškas bendradarbiavimas tęsis ir kitais metais.

Vida JURĖNIENĖ

Anisija ROMANENKO

Rajono organizacijos narės