Ne vienerius metus tenka bendrauti su uteniškiu poetu Vytautu Kaziela. Anksčiau Vytautą pažinojau tik kaip poetą, o prieš keletą metų nustebau pamatęs jo fotografijas. Lyriškumas, būdingas Vytautui poezijoje, atsispindi ir fotografijose. Po pirmos fotografijų parodos, po kiek laiko pasirodė ir kita, trečia. Visas jas galėjo matyti ir mūsų rajono fotografijos mėgėjai. Gražiu akordu, kūrybos vakaru Pašaminės bibliotekoje, baigėsi Vytauto Kazielos fotografijų parodos „Kartą Alpėse“ kelias Švenčionių rajone.

Paroda buvo eksponuojama Adutiškio, Švenčionių, Švenčionėlių ir Pašaminės bibliotekose bei Labanoro regioninio parko informaciniame centre. Kaip jau minėjau, paskutinis taškas buvo Pašaminės kaimo biblioteka. Baigiantis parodos eksponavimo laikui, vyr. bibliotekininkės Loretos Jusienės ir Pašaminės kaimo klubo vedėjos Dalės Basiūnienės iniciatyva bibliotekoje buvo organizuotas susitikimas su poetu, fotografu arba, kaip pats jis mėgsta sakyti, fotografuojančiu poetu Vytautu Kaziela. Organizatorės prieš renginį gerokai jaudinosi, nes nebuvo tikros, ar pasiteisins jų iniciatyva. Beje, Vytauto Kazielos fotografijų paroda buvo pirmoji tokio lygio fotografijų paroda Pašaminėje. Iniciatyva pasiteisino, atėjo tikrai nemažas būrys žmonių. Iš asmeninės patirties žinau, kad jei į tokį dvasingą renginį ateina kaimo vietovėje apie 20 žmonių – jau gerai. Panašiai tiek jų atėjo ir į susitikimą su poetu ir fotografu Vytautu Kaziela.

Vakarą pradėjusi mokytoja Danutė Bagdonavičienė trumpai apžvelgė Vytauto kūrybą ir pasidžiaugė atradusi naują veidą Lietuvos poezijos padangėje. Ji taip pat apgailestavo, kad anksčiau neteko skaityti jo poezijos, nes nebuvo knygų. Kiek vėliau Vytautas Kaziela sakė, kad stebėtis tuo nėra ko, nes Lietuvoje faktiškai sugriautas normalus knygų platinimo tinklas, o likę monopolininkai neįsileidžia nieko iš šalies. Ir tai logiška – kam reikalingi konkurentai. Įdomiai ir paprastai apie savo gyvenimą ir kūrybą pasakodamas Vytautas Kaziela nepamiršo ir tų epizodų, kai, stovėdamas ant gyvenimo ir mirties slenksčio po insulto, prašė Dievą, kad grąžintų gyvybę dviem pirštams, kuriais rašant laikomas rašiklis, nes kūrybos poreikis ir gulint po insulto buvo didžiulis. Matyt, tie išgyvenimai ir atsispindi paskutinio laikotarpio kūryboje. Be gyvenimo ir mirties, be amžinosios būties temų Vytauto kūryboje yra ir dar viena jam aktuali tema – emigracija, nes abu jo vaikai jau senokai emigravę iš Lietuvos ir laimės ieško užsienyje. Ilgą laiką dirbęs laikraštyje, Vytautas džiaugiasi viso to atsikratęs, nes, anot jo, laikraštis – kaip krokodilas, kurį nuolat reikia maitinti, nes kitu atveju pats būsi suėstas. Dabar be kūrybos Vytautas Kaziela užsiima ir leidyba ir, žinoma, stengiasi daug keliauti. Kaip tik po vienos tokios kelionės ir gimė fotografijų paroda „Kartą Alpėse“, kuri iš Pašaminės iškeliavo į Ignaliną ir šiuo metu eksponuojama Ignalinos KSC Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje, o prasidėjusią parodų tradiciją Pašaminės bibliotekoje tęsia Jono Barzdėno fotografijų paroda.

Bet grįžkime prie Vytauto Kazielos kūrybos vakaro, kurį gražiai papildė Vitalijaus Laptevo ir Ilonos Žilytės atliekamos dainos, o atviras bendravimas, manau, buvo priimtinas ir žiūrovams, ir pačiam kūrėjui.

Norintys susipažinti su Vytauto Kazielos kūryba dabar galės paskaityti jo dovanotas knygas Pašaminės kaimo bibliotekoje. Norėtųsi, kad Pašaminės kaimo bibliotekoje atsiradusios naujovės, o jos atsirado pradėjus dirbti vyr. bibliotekininkei Loretai Jusienei, taptų gražia tradicija, juk tai įmanoma, nes iniciatyvas palaiko ir Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis, ir vietinės bendruomenės nariai.

Algis JAKŠTAS