Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2815
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13002
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89032
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Laiko dulkes nužėrus. Tado Kosciuškos (1746-1817) 200-osios mirties metinės

2017 m. spalio 11 d., trečiadienis Nr.74(1703)

Tai tyriausias laisvės sūnus, kurį man kada nors teko pažinti, laisvės visiems, o ne tik sajelei turtingųjų.

(Tomas Džefersonas, JAV Prezidentas)

 

Demokratinė pasaulėžiūra

Tadas Kosciuška gimė 1746 m. Merečovščiznos dvare, Slanymo paviete, Naugarduko vaivadijoje, Lietuvoje (dabar Baltarusija). Anksti mirus tėvui, Tadą kukliai augino motina, kuri leido jį į vienuolių pijorų mokyklą. Ją baigęs, Kosciuška įstojo į kadetų korpusą Varšuvoje. Čia jis buvo vienas geriausių mokinių. Mokyklos direktorius, pastebėjęs nepaprastus jo gabumus, 1769 m. pasiuntė jį į užsienio šalis tęsti mokslų valstybės lėšomis. Karo mokslų Kosciuška mokėsi Vokietijoje, Italijoje, o Prancūzijoje dar ir tapybos. Prancūzijos švietėjų ir bręstančios revoliucijos idėjų įtakoje T.Kosciuška susidarė tvirtą demokratinę pasaulėžiūrą. Save laikė Lietuvos piliečiu, lietuviu.

 

Lietuvis – Amerikos didvyris

Į Lietuvą grįžo 1774 m., įgijęs artilerijos kapitono laipsnį, tačiau į karinę tarnybą nebuvo pakviestas. Būdamas neturtingas bajoraitis iš turtingųjų bajorų, didikų patyrė žeidžiančių pažeminimų. Reaguodamas į tai, išvyko iš tėvynės. Atvykęs į Ameriką, 1776-1783 m. savanoriu dalyvavo JAV nepriklausomybės kare su Anglija. Kosciuška pasižymėjo keleriose kautynėse, dirbo vyriausiu inžinieriumi statant tvirtoves ir karinius įtvirtinimus, tapo Dž.Vašingtono adjutantu. Jis buvo laikomas JAV artilerijos tėvu, tautos didvyriu.

1783 m. pagal Paryžiaus taikos sutartį JAV įgijo nepriklausomybę. Tadą Kosciušką už nuopelnus kare JAV Kongresas apdovanojo vieša padėka, pilietybės privilegija, žeme ir solidžia pensija, kurios didžiąją dalį jis skyrė mokyklų juodaodžių vaikams statybai.

 

Dvare – valstiečių gyvenimo palengvinimas

1784 m. grįžęs į Lietuvą ir neradęs tarnybos kariuomenėje, apsigyveno savo dvarelyje. Čia T.Kosciuška palengvino valstiečių būvį: vyrams paliko tik dvi dienas lažo per savaitę, o moteris visai atleido. Kai Seimas 1789 m. nutarė padidinti kariuomenę, Kosciuška buvo pašauktas į tarnybą, bet paskirtas į Lenkiją. Jis rašė prašymus, kad būtų perkeltas į Lietuvą, bet Seimo lenkai nesutiko, kad jo noras būtų patenkintas.

 

Kovų su Rusija sunkumai

Ketverių metų Seimui paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, Kosciuška stojo jos ginti ir 1792 m. kovojo su Rusijos kariuomene, kurią buvo pasikvietusi Targovicos konfederacija (Konstitucijos priešininkai). Kosciuška išgarsėjo kaip gabus karo vadas, pasiekęs svarbių pergalių, tačiau Rusijos generolas Suvorovas gavo daugiau kariuomenės, teko trauktis. Karalius Poniatovskis prisidėjo prie Targovicos konfederatų. Tada Kosciuška ir daugelis kitų karininkų atsisakė savo tarnybos ir emigravo į užsienį. Kosciuška vyko į Paryžių prašyti pagalbos lenkams ir lietuviams. Pažadų buvo gauta, bet prancūzai kariavo su anglais ir jų sąjungininkais, todėl padėti Lietuvos-Lenkijos valstybei negalėjo.

 

Sukilimo vadas

1793 m. Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį Lietuvos-Lenkijos padalijimą. Brendo ginkluotas patriotų pasipriešinimas. 1794 m. Kosciuška buvo pakviestas vadovauti sukilimui. Į sukilimą buvo įtraukta daugiau valstiečių, bet dalis bajorų ir didikų neįsijungė, nes baiminosi reformų ir Kosciuškos nusistatymo prieš baudžiavą.

Lietuvoje sukilimui vadovauti Kosciuška paskyrė karštą savo šalies patriotą, gabų karo vadą Jokūbą Jasinskį. Mykolas Kleopas Oginskis, polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ autorius, vadovavo Ukmergės, Švenčionių ir Breslaujos apskričių sukilėlių daliniams. Architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius Vilniuje suorganizavo 1600 miestiečių gvardiją ir pats kartu kovėsi su Rusijos kariuomene. Sukilime dalyvavo ir latviai, siekę nusikratyti vokiečius.

 

Sukilimas pralaimėjo, vadas – į kalėjimą

Nors Lenkijoj ir Lietuvoj buvo svarių sukilėlių laimėjimų, T.Kosciuškos sukilimas bendromis rusų ir prūsų kariuomenių pajėgomis buvo palaužtas. Lemiamose kautynėse ties Maciejovicais (prie Varšuvos) sukilėlių branduolys buvo sumuštas. Tadas Kosciuška buvo sunkiai sužeistas, paimtas į nelaisvę, išvežtas į Peterburgą, kalinamas Petropavlovskio kalėjime.

 

Grobį pasidalino trise

Sukilėliai dar priešinosi, bet generolas Suvorovas leido kareiviams išžudyti tūkstančius gyventojų Varšuvos priemiestyje Pragoje. Suvorovas užėmė baimės sukaustytą Varšuvą. Grobikės Rusija, Prūsija ir Austrija įvykdė paskutinį padalijimą, Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita) buvo išbraukta iš pasaulio žemėlapio.

 

Carai nedrįso nužudyti

Kosciuškos vardas buvo taip išgarsėjęs, kad carai nedrįso jo nužudyti. 1796 m. caru tapus Pavlui I, Kosciuška buvo paleistas iš nelaisvės, išgavus iš jo pažadą niekada nekariauti prieš Rusiją, o Kosciuška tokį pažadą davė su sąlyga, kad dalyvavusieji sukilime lenkai ir lietuviai bus paleisti iš tremties ir kalėjimų.

Atgavęs laisvę, T.Kosciuškas lankėsi Stokholme, Londone, JAV.

 

Aukštų postų atsisakė

Napoleonas dar būdamas konsulu gabiam karo vadui Kosciuškai siūlė aukštas pareigas Prancūzijos kariuomenėje, o būdamas jau imperatoriumi – vadovauti lenkų legionams, naudojamiems prieš kitus kraštus. Nemažai siūlymų ir užmačių teikė Kosciuškai ir caras Aleksandras I, tačiau Kosciuška, nematydamas nei vieno, nei kito planų ir pastangų atkurti Abiejų respublikų valstybę, imperatorių siūlymų ir vilionių atsisakė.

 

Kosciuškos valios caras neįvykdė

Paskutinius gyvenimo metus Kosciuška praleido Šveicarijoje, Zoloturno mieste. Mirė 1817 metų spalio 15 d. Jo palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje greta karalių ir kitų didžių žmonių. Bet caras Aleksandras I neleido vykdyti Kosciuškos testamento dalies, pagal kurią jo valstiečiai turėjo būti atleisti nuo baudžiavos, o valstiečių vaikams įsteigta mokykla.

 

Atminimas įamžintas pasaulyje

Nors Kosciuškos sukilimas nepajėgė atkurti Lietuvos-Lenkijos laisvės ir išvaduoti jos iš Rusijos, Prūsijos ir Austrijos okupacijos, Kosciuškas vis dėlto pagarsėjo kaip nenuilstantis kovotojas už Abiejų respublikų laisvę ir nepriklausomybę.

Tado Kosciuškos atminimas plačiai įamžintas Amerikoje, kur keletas miestų turi vardus jo garbei, Krokuvoje jo atminimui supiltas kalnelis, aukščiausias kalnas Austrijoje taip pat turi Tado Kosciuškos vardą.

Parengė Juozas JUODAGALVIS.

 
Reklaminis skydelis