18-ajame amžiuje gyvenęs prancūzų filosofas, rašytojas Žanas Žakas Ruso rašė: „Nekaitaliokime amžių, kaip metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš prigimtį, nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis.“

Yra žmonių, kurie nepaisydami laiko, skaičiuojamų metų visada yra pilni energijos ir randa nišą savirealizacijai. Nuo pat Švenčionių „Bočių“ bendrijos įsikūrimo, visus 15 metų, jai vadovauja Janina Kulda. Baltu pavydu galima pavydėti šiai veikliai moteriai, nes ji ne tik rūpinasi bendrijos reikalais, bet dar randa laiko ir „Trepsio“ kolektyve šokti. Ateinantį šeštadienį (spalio 14 d.) Švenčionių kultūros centre vyks renginys, skirtas Švenčionių „Bočių“ bendrijos 15 metų sukakčiai. Artėjant šiai šventei ir kalbėjomės su gerbiamąja Janina apie tuos greitai prabėgusius metus ir apie būsimą šventinį renginį.

- Gerbiamoji Janina, kada buvo „Bočių“ judėjimo pradžia Lietuvoje ir kilo mintis įkurti Švenčionių „Bočių“ bendriją?

- Lietuvoje pensininkų sąjunga „Bočiai“ buvo įkurta 1991 m. spalio 5 d., tai yra po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Vilniuje tuomet vyko Lietuvos pensininkų suvažiavimas, į kurį susirinko 149 atstovai iš visų šalies miestų ir rajonų. Švenčionių „Bočių“ bendriją įkūrėme 2002 metais. „Bočių“ bendrija – nevyriausybinė visuomeninė pensininkų organizacija. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad žmonės nebūtų skirstomi į reikalingesnius ir visai nereikalingus, liaudiškai tariant nurašytus pensininkus. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ tikslas – parodyti visuomenei, kad žmogui, išėjusiam į užtarnautą poilsį ir turinčiam daugiau laisvo laiko, yra puikios galimybės neužsidaryti tarp keturių sienų, o susirasti bendraminčių, širdžiai mielos veiklos, kad senjorų laisvalaikis būtų kuo turtingesnis ir prasmingesnis. Senjorai pagal galimybes dalyvauja meno mėgėjų būreliuose, Trečiojo amžiaus universiteto veikloje. Švenčionių r. „Bočių“ bendrija nuo pat įsikūrimo šefuoja Švenčionių kultūros centro pagyvenusių žmonių kolektyvą „Trepsis“, kadangi šio kolektyvo pagrindą sudaro mūsų bendrijos nariai, tad esame kviečiami į įvairius renginius respublikoje. Čia mes pristatome ne tik savo „Bočių“ bendriją, bet ir Švenčionių rajoną. Apie mus žino ir Latvijoje, Rygoje. Mes ne kartą dalyvavome ten rengiamame tarptautiniame festivalyje „Mano tėviškės spalvos“. Beveik kiekvienais metais pasikeičiam su „Bijūno“ kolektyvu koncertinėm programom. Pabuvojome ir Lenkijoje, ir Ukrainoje, ir Čekijoje, o šiais metais net Kroatiją buvome pasiekę. Švenčionių „Bočių“ bendrijos veiklos ratas platus, bet nereikia galvoti, kad visos veiklos koncentruojasi tik į šokių kolektyvą „Trepsis“, nes mūsų nariai groja ir kapeloje, ir užsiima meno dirbiniais, viską išvardinti labai sunku, nes veiklų ratas labai platus, - apie Švenčionių „Bočių“ bendrijos veiklos kryptis kalba pirmininkė Janina Kulda.

- O kaip užsimezgė draugystė su latviais?

- Čia labai įdomi istorija. Prasidėjo ta mūsų draugystė senokai. 2002 ar 2003 m. respublikinėje dainų ir šokių šventėje mes estradoje stovėjome greta su Latvijos lietuvių kolektyvu „Bijūnas“. Taip ir susipažinome, ir draugaujame. Ta draugystė nuoširdi, ir jie pas mus jaučiasi kaip namuose, ir mes ten – taip pat. Sulauksime šio kolektyvo ir per mūsų 15 metų jubiliejų.

- O kaip visgi kilo mintis Švenčionyse įkurti „Bočių“ bendriją?

- Tuo metu aš jau nedirbau ir per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją gavau pasiūlymą Švenčionyse įkurti „Bočių“ bendriją. Dabar Lietuvoje yra 62 „Bočių“ bendrijos. Pirmą kartą susirinkom apie 20 žmonių, buvau išrinkta pirmininke. Taip ir tęsiasi visus 15 metų. Dabar mes surašę turim virš 100 narių ir, žinoma, dar gausesnį būrį palaikančių. Narių skaičius labai dažnai keičiasi, nes toks gyvenimas... Vieni išeina į amžinybę, kiti ateina pas mus. Aš manau, kad tokia organizacija yra reikalinga. Ir vyresnio mažiaus žmonėms reikia turėti galimybę bendrauti su bendraminčiais, bendraamžiais. Juk pats baisiausias dalykas yra atskirtis, kai žmogus pasijunta nereikalingas. Dabar dažnai vos išėjęs į pensiją žmogus yra tiesiog pamirštamas. Nors aš pati šito nepajutau, nes į Sodrą durys man ir dabar atviros, ten ir pagalbos kai reikia gaunu.

- O kaip su parama?

- Nė vienas renginys be pinigų nepraeina. Reikia lėšų tai tam, tai tam. Rasti rėmėjų vis sunkiau. Net ir iš tų 2 procentų mums mažai nubyra. Prašyti visada nelengva, bet eini, prašai. Rašome projektus, bet jų mažėja. Džiaugiuosi, kad šiais metais iš savivaldybės paramos fondo skirta 750 eurų.

- Ar be kultūrinės veiklos dar vykdote kitas veiklas?

- Pagal įstatus tais klausimais turi rūpinti Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. Šios sąjungos pirmininkas – Petras Ruzgus, kuris, beje, sąjungai irgi 15 metų vadovauja, eina į Vyriausybę, į Seimą, organizuoja susitikimus su LR Seimo nariais. Visi klausimai keliami respublikos mastu. Mes rūpimus klausimus perduodame sąjungai, o ten tie klausimai apibendrinami ir perduodami Vyriausybei, LR Seimui, o nedideles savo problemas sprendžiame čia, vietoje.

- Ar tie 15 metų vadovaujant Švenčionių „Bočių“ bendrijai greitai pralėkė?

- Nepastebėjau. Atrodo tik vakar pradėjome veiklą, o jau 15 metų. Nelengva būtų suskaičiuoti visus renginius, koncertus, kur dalyvauta, bet aš skrupulingai kasmet surašau visas keliones, koncertus, rėmėjus. Šiais metais turėjome jau 7 išvykas.

- Kuo nudžiuginsit atėjusius į Švenčionių „Bočių“ bendrijos 15 metų šventę?

- Pirmiausia noriu visus pakviesti į šį renginį, kuris bus šeštadienį, spalio 14 d., 13 val. Išdalinau daug kvietimų, lankstinukų. Numatėme ir kokius kolektyvus pakviesime, sulauksime svečių ir iš užsienio. Ačiū Švenčionių kultūros centro kolektyvui, kuris visada mums padeda. Beje, norinčių dalyvauti koncerte yra daug, tik kad ne visus galime priimti, nes geras šeimininkas kviesdamas svečius turi pagalvoti ir apie tai, kaip juos priims, o tą nulemia turimos lėšos. Kalbant apie tuos prabėgusius 15 metų, galėčiau pasakyti, kad kiek įmanoma ir į pensiją išėjęs žmogus turi dalyvauti įvairioje veikloje, save išreikšti. Žmogus turi būti užimtas, kad neslėgtų 4 sienų erdvė. Dalyvavimas veikloje suteikia žmogui ir sveikatos, ir noro gyventi, nes tu jautiesi reikalingas. Ir vaistų tada mažiau reikia. Svarbu neprarasti gyvenimo prasmės, - baigdama mūsų pokalbį sako Švenčionių „Bočių“ bendrijos, švenčiančios 15 m. sukaktį, pirmininkė Janina Kulda.

O aš šį pasakojimą noriu užbaigti kito prancūzų rašytojo Andre Morua žodžiais: „Deramai senti – vadinasi būti jauniesiems atrama, o ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu. Būti suprantančiu, o ne abejingu.“ Dar kartą noriu pakviesti į Švenčionių „Bočių“ bendrijos 15 metų šventę, kuri vyks spalio 14 d., šeštadienį, pradžia 13 valandą.

Algis JAKŠTAS