Kiekvienos tautos, valstybės istorijoje yra datų ir įvykių, kurių neužgožia ir neištrina laikas. Viena tokių svarbių datų Lietuvos valstybės istorijoje – Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 21 metus, 1991-aisiais, ši diena buvo vienas esminių lūžių kovoje už Lietuvos laisvę ir valstybingumą. Beginkliai žmonės sugebėjo apginti valstybės laisvę, o tuo pačiu ir savo. Vokiečių rašytojas F.M.Klingeris apie lemtingą valstybei laiką rašo: „Kas visuotinės nelaimės valandą gali galvoti apie ką nors kitą, o ne apie Tėvynės gelbėjimą, tas nevertas gyventi laisvoje valstybėje“. Prieš 21 metus lemtingomis Lietuvai 1991-ųjų sausio dienomis tūkstančiai žmonių ėjo ginti laisvės. Kaip ir kiekviena kova, kova už laisvę pareikalavo aukų: žuvo 14 beginklių žmonių, buvo daug sužeistų. Minėdami Laisvės gynėjų dieną, prisimename juos, jų auką ant laisvės aukuro.

Šiais metais rajone pagrindiniai minėjimai vyko Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės bažnyčiose. Ko gero, šis sprendimas teisingiausias, nes maldos namai, priverčiantys mus labiau susikaupti, tinkamiausia vieta žuvusiems paminėti, o maldos žodžiai už juos yra sakralinė malda už laisvę.

Norėčiau pacituoti keletą rajono mero Vytauto Vigelio išsakytų minčių minint Laisvės gynėjų dieną:

- 1991-ųjų Sausio 13-oji visiems laikams įrašyta į mūsų istoriją ir paženklinta didelės tragedijos, skausmo, pralieto kraujo, bet kartu ir didelės vilties ir apsivalymo ženklais. Tos dienos tapo riba, skiriančia pažeminimą ir orumą, nuolankumą ir pasididžiavimą. Tai mūsų dvasinio apsivalymo ir atgimimo laikas. Tą lemtingą naktį prieš 21-ius metus buvome kaip niekad vieningi, sąžiningi sau, kitiems, Dievui. Sausio 13-oji išgrynino mūsų moralę ir tikėjimą, suteikė dvasinės stiprybės žengti laisvės keliu – tautą vienijančiu ir pasaulį nustebinusiu pasiaukojimo ir drąsos keliu.

Daug gražių minčių apie pareigą Tėvynei, apie mūsų atsakomybę išsakė ir Švenčionių parapijos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas, kuris kartu su kunigu Steponu Tunaičiu aukojo Šv. Mišias už žuvusiuosius. Šventiškumo šiam prasmingam minėjimui suteikė savanorių dalyvavimas, uždegtos žvakutės prie altoriaus ir, žinoma, visų dalyvavusiųjų malda, priesakas nepamiršti to, kas buvo pasiekta, kas išsaugota, o esant reikalui – stoti ginti Lietuvos.

Ž.Ž.Ruso yra pasakęs: „Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės Tėvynei“. Juk taip ir elgėsi tie, kurie prieš 21-ius metus beginkliai ėjo ginti Lietuvos ir savo ateities.

Algis JAKŠTAS