Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas. Vien 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Iš viso sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Renginiai Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti vyko visoje Lietuvoje. Trečiadienį, birželio 14-ąją, likus minutei iki vidudienio, 11.59 val., visi buvo kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – tylos minutės okupacijos aukoms atminti. Jau antrą kartą buvo surengta akcija „Ištark, išgirsk ir išsaugok“, kurios metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo skaitomi tremtinių vardai, pavardės bei likimai.

Apie tai, kad savo šalies istoriją svarbu žinoti, svarbu prisiminti reikšmingus įvykius ir dar svarbiau visa tai išsaugoti, kalbėta buvo ir Švenčionių miesto parke, ir Švenčionėliuose prie geležinkelio stoties surengtuose renginiuose.

Švenčionyse ta proga viešosios bibliotekos iniciatyva buvo surengti tremtinių, kraštiečių poezijos skaitymai. Eilėraščių paskaitė ir patys tremtiniai, ir bibliotekininkės, ir visuomenininkai, ir Švenčionių jaunimas bei valdžios atstovai.

Beje, tokie skaitymai įvairiomis progomis Švenčionių miesto parke tampa gražia tradicija, kurią puoselėja viešosios bibliotekos kolektyvas. Parke miestelėnų akį jau seniai patraukė ir knygų namelis, kuriuo žmonės mielai naudojasi. Vasarą daug smagiau leisti laiką gryname ore, o čia pat atviras visiems knygų namelis, iš kurio knygą ar žurnalą galima pasiimti ir paskaityti čia pat parke ant suoliuko arba parsinešti į namus ir perskaičius įdėti atgal į namuką.

Ne vieno tremtinio ilgesingi eilėraščiai parašyti būtent tremtyje, toli nuo Lietuvos ir gimtųjų namų. Juose kančių baisumai, tėvynės ilgesys ir viltis vėl išvysti savo gimtus namus. Skaitymuose puikiai nuskambėjo ir apie tėviškę, motiną, vaikystės namus sukurti rajono poetų eilėraščiai. Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininkas Vytautas Tautvaišas papasakojo kelis epizodus savo tremties istorijos, o pradėjęs drengti šaltokas lietus tik dar labiau sustiprino emocijas. Renginį vedė bibliotekininkė Alytė Čečiurkienė.

Švenčionėliuose tradiciškai ta intencija aukotos Mišios bažnyčioje, po to – iškilminga eisena su jaunųjų šaulių nešama Lietuvos trispalve link paminklinio akmens prie Švenčionėlių geležinkelio stoties. Čia taip pat pasisakė Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininkas Vytautas Tautvaišas, skambėjo muzika ir tremtinių dainos, buvo uždegtos atminimo žvakutės.

Irena POŽĖLIENĖ