Mes turime 339 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2823
mod_vvisit_counterŠią savaitę:27953
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:75279
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Viskas – pro šalį, arba Kultūros pakasynos

2017 m. balandžio 8 d., šeštadienis Nr.26 (1655)

Autobusiukai – pro šalį

20 nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų skirtingose savivaldybėse savo narius gali pavėžėti iki darbo, gydymo įstaigos, į renginius naujais mikroautobusais. Joms dar pernai buvo įteikti rakteliai nuo 20-ties 9 vietų mikroautobusų, kuriuose galima įrengti po 3 vietas žmogui su neįgaliojo vežimėliu.

Autobusiukai išvažiavo į Prienų, Šalčininkų, Biržų, Alytaus, Varėnos, Vilkaviškio, Ukmergės, Šilutės, Akmenės, Kupiškio, Kaišiadorių, Radviliškio, Lazdijų, Joniškio, Kėdainių, Vilniaus, Telšių rajonų savivaldybes, Alytaus miesto savivaldybę, Rietavo, Kalvarijos savivaldybes.

 

Auksinės krivūlės – pro šalį

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną praėjusių metų pabaigoje jau vienuoliktus metus „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus Vilniuje pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Švenčionių tarp jų nebuvo. Kaip nebuvo ir užpernai. Naujoji rajono valdžia nei iniciatyvų parodė, nei darbais galėjo pasigirti. Kol kas gali tik džiaugtis žiūrėdami į ankstesnės valdžios pelnytas „Auksines krivūles“, kitus apdovanojimus, kaip, beje, ir buvusiųjų pradėtus arba net įgyvendintus projektus, kai beliko perkirpti juosteles. Juosteles karpė, žmonėms „makaronus“ kabino, kad čia jie gerų darbų pridarė (buvo ir tokių, kurie patikėjo. Svarbiausia, „savus“ į naujas darbo vietas sodino. Štai ir garbingas liberalų tarybos narys Valdemaras Kasperovičius į vieną tokių garbingai buvo pasodintas – tapo Šventoje atidarytų senelių namų ūkvedžiu.

Iškilmingos „Auksinės krivūlės 2016“ ceremonijos metu įteikti ir „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai, kurie suteikiami už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui. Jie buvo įteikti ilgamečiam Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, Klaipėdos rajono merui Vaclovui Dačkauskui bei Anykščių rajono vicemerui Sigučiui Obelevičiui. Prieš keletą metų ir „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimu buvo įvertintas ir Švenčionių rajono mero Vytauto Vigelio indėlis į vietos savivaldos stiprinimą, asmenines iniciatyvas.

 

Kunigaikščio Gedimino nominacijos – pro šalį

Nuo pat nominacijų labiausiai nusipelniusiems Vilniaus regiono asmenims įsteigimo Švenčionių rajono atstovai kasmet gaudavo net po kelis Kunigaikščio Gedimino apdovanojimus, buvo ir aukščiausių. Labai gaila, bet daugelio šių kūrybingų ir iniciatyvių žmonių per „naujos šluotos“ siautėjimą rajone neliko. Jie, kaip, beje, ir daugelis kitų patyrusių specialistų, tiesiog bėgo nuo absurdo bangos, bet ši tema – ne apie valymus. Tiesiog, negalima nepastebėti, kad porą metų mūsų rajonas tarsi neegzistuoja viešajame šalies gyvenime.

 

Kaimo spinduliai“ – taip pat pro šalį

Daugiau kaip dešimtmetį Žemės ūkio ministerija pagerbia veikliausius ir aktyviausius kaimo žmones tradiciniuose apdovanojimuose „Lietuvos kaimo spindulys“, kuriuos įsteigė prof. Kazimiera Danutė Prunskienė. Daug mūsų rajono šviesuolių, per tuos metus įvertintų ir apdovanotų, garbingiausioje namų vietoje saugo jiems dovanotus menininkų sukurtus medinius angelus. Ir apdovanojimai reikšmingi, ir dovanos – meno kūriniai, kasmet skirtingi.

Labai liūdna, bet jau pora metų ir šie „angelai“ praskrenda pro šalį, lyg rajone nebūtų pagarbos vertų žmonių.

 

Net respublikinės seniūnijų varžybos ir tos – pro šalį

Atrodytų, sportą išpažįstantys kaip religiją, dabartiniai valdantieji turėjo pamėgti bent jau tokį renginį, kaip tradicinės seniūnijų varžybos, bet pernai jos įvyko tik zoninės, o respublikinėse rajonas nedalyvavo. Valdžios aparatas nesugebėjo suorganizuoti?

 

Rekviem“ kultūrai

Kultūra dabartinei valdžiai svetima, tai nebuvo paslaptis. Atiduodami balsus už valdžioje esančius asmenis gyventojai turėjo susivokti, kas laukia kultūros. Ilgalaikis kultūros darbuotojų, tapusių tiesiog vieninga kultūriečių šeima, įdirbis buvo nubrauktas vienu mostu. Kūrybos žiedai nesiskleidžia ten, kur tvyro įtampa. Susidūrę su atviru cinizmu, pirmieji kūrybingi žmonės pasitraukė iš karto. Kai kurie dar bandė atsilaikyti – iki geresnių laikų, bet tai, kas nutiko šiais metais, neaišku, kaip ir pavadinti. Tvirtinant rajono biudžetą, kultūros įstaigoms lėšos buvo sumažintos vos ne perpus. Bandė prieštarauti ne tik opozicija, nepriklausoma valstiečių – žaliųjų frakcija, bet ir pats vicemeras Kęstutis Trapikas, valdančiųjų atstovas. Žinoma, prieš liberalų ir lenkų partijų „buldozerį“ gali prieštarauti kiek nori, jis vis tiek savo padarys. Tarybos posėdyje rajono meras Rimantas Klipčius tiesiai rėžė: „Šunys loja, karavanas žygiuoja“. Prieštaravusieji net nuščiuvo – ar tai juos palygino su šunimis?

Kultūros įstaigoms finansavimo biudžete skirta vos iki vidurvasario. Nelinksmas pavasaris. Ne tik tiems, kurie tikriausiai neteks darbo, bet ir visai rajono visuomenei. Nes kultūra yra tai, kas skiria žmonų nuo kitų gamtos individų.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ