2010 metų lapkričio 16 dieną, lietuviškoji sutartinių tradicija buvo įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus paveldo sąrašą. Ta proga ministerijoje Lietuvos liaudies kultūros centrui buvo iškilmingai įteiktas šį faktą paliudijantis UNESCO sertifikatas. Jokios kitos pasaulio šalies folklore sutartinių nėra. Tad pelnytai galime didžiuotis jas turėdami. Ir, savaime suprantama, privalome ne tik jas patys puoselėti, bet ir pasirūpinti, kad šis unikalus apeiginis žanras toliau gyvuotų ateinančiose kartose. Tai nelengvas uždavinys, nes mūsų senelės dar turėjo galimybes perimti sutartines iš savo mamų ir močiučių, o dabar jų išmokti galima jau tik iš knygų bei garso įrašų. Beje, mes, švenčioniškiai, pelnytai galime didžiuotis, kad mūsų rajono Lazdinių – Adutiškio folkloro ansamblis – vienintelis dabar esantis ansamblis Lietuvoje, perėmęs sutartines iš gyvosios tradicijos. Todėl būtina jo patirtį bei turimą repertuarą perduoti jaunimui.

Apie šią ir kitas su sutartinių tradicija susijusias problemas bei jų sprendimo būdus diskutavome prie apskrito stalo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje 2011 m. gruodžio 16 dieną. Diskusijoje dalyvavo Kultūros ministerijos pareigūnai, su šiuo žanru susiję mokslininkai bei praktikai – etnokultūros specialistai, folkloro grupių vadovai. Diskusijoje buvo aptartos opiausios sutartinių išsaugojimo ir perdavimo ateinančioms kartoms problemos, dalijamasi patirtimi, numatomos ateities veiklos gairės.

Vakare Vilniaus dailės akademijos Gotikos salėje vykusiame koncerte sutartinės jau skambėjo gyvai – dainuojamosios, instrumentinės, šokamosios – jų įvairovė tikrai nemenka (žinomi 38 sutartinių atlikimo būdai!). Koncertavo rinktiniai Lietuvos kolektyvai, tas pats pasakytina ir apie klausytojus – tikrai dėkinga auditorija, mokanti išgirsti ir vertinti šias savitas, neįpratusiai ausiai net kartais varginančias, kupinas disonansinių sąskambių giesmes. Švenčionių krašto sutartinės (beveik visos – apeiginio javų lankymo, arba dar kitaip vadinamos paruginėmis giesmėmis), vienintelės iš visų sutartinių, giedamos ne pavienių 2, 3 ar 4 giedotojų, bet pulkais. Tai suteikia joms išskirtinumo ir savito žavesio. Kiekvieną atlikėjų grupę pristatė ilgametė sutartinių tyrinėtoja profesorė dr. Daiva Vyčinienė.

Vakaras buvo šiltas, jaukus ir prasmingas. Smagu, kad stipriausių sutartinių atlikėjų tarpe, kurie buvo sukviesti į šį koncertą, buvo nemažai jaunimo. Tai suteikia viltį, kad lietuviškosios sutartinės gyvuos ir ateityje.

Violeta BALČIŪNIENĖ
Nalšios muziejaus etninės veiklos
Skyriaus vedėja