Kasmet Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje suliepsnoja laužai. Tradiciškai jie uždegami prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Televizijos bokšto. Į Sąjūdžio valandą prie atminimo laužų prie Seimo rūmų visada susirenka nemažas būrys žmonių. Atvyksta parlamento gynėjai, kaip ir prieš 26 metus, iš įvairių Lietuvos kampelių. Tarp jų Paliūniškyje (Panevėžio rajonas) gyvenantis dim. kpt. Algirdas Kiburys, kuris 1991 m. sausio 8-16 d. dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos gynime.

Kario tarnyba Tėvynės labui

1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, tuo metu 39 metų Biržų valstybinės autotransporto įmonės darbuotojas A.Kiburys, kilęs iš Mičiūnų kaimo (Rokiškio rajonas), tvirtai apsisprendė, jei reikės, ginti savo kraštą. 1990 m. lapkričio mėnesį Aukščiausiajai Tarybai priėmus Laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą buvo pradėta ekonominė valstybės sienos apsauga (įsteigti 64 pasienio postai). Algirdas, perskaitęs skelbimą laikraštyje „Biržų žodis“ dėl pasienio apsaugai reikalingų pareigūnų, mintyse ištaręs „jau reikia“, lapkričio 14 d. atvyko į Biržų pasienio užkardą (vadas Audris Mukas) ir buvo paskirtas Germaniškio posto viršininku. Algirdas pasakojo kaip sudėtingomis sąlygomis tuo metu kartu su beginkliais pasieniečiais statė ir įrenginėjo Germaniškio postą, kaip ne kartą buvo užpulti Rygos OMON′o (specialiosios paskirties milicijos būrys). Apie sunkias pareigūnų tarnybos sąlygas ir Rygos omonininkų siautėjimus byloja įvykiai, kuriuos galima būtų prilyginti teroro aktams prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugą – gegužės 22 d. užpultas Germaniškio postas, sudegintas posto namelis ir sumuštas posto pamainos viršininkas, birželio 14 d. užpulti Germaniškio ir Saločių postai bei sudeginti postų nameliai. Tik po liepos 31 d. įvykusių Medininkų žudynių buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl pasieniečių apginklavimo. Nuo 1991 m. rugpjūčio 25 d. pasieniečiai prireikus galėjo panaudoti ginklą. 

1991 m. sausio mėnesį iškilus pavojui Lietuvos Nepriklausomybei, Biržų pasienio užkardos du būriai, kuriems vadovavo Audris Mukas ir Jonas Matuzas, sausio 8-16 d. dalyvavo „Lietuvos širdies“ – parlamento – Aukščiausiosios Tarybos gynime. A. Kiburys kartu su pavaldžiais Germaniškio posto pasieniečiais Sauliumi Balčiūnu, Virginijumi Morkvėnu, Broniumi Kiburiu, Raimundu Šepečiu ir kitais A. Muko vadovaujamo būrio sudėtyje išvyko į Vilnių ginti Tėvynės laisvės. Sausio 16 d. biržiečiai, atlikę savo pilietinę pareigą ginti Aukščiausiąją Tarybą, sugrįžo į tarnybos vietas.

Vėliau A.Kiburys tarnavo Biržų rajono komendantūroje komendanto Vytauto Linkevičiaus pavaduotoju, o nuo 1993 m. birželio mėnesio – Karinių oro pajėgų II-osios aviacijos bazės Pajuostyje Autotransporto skyriaus viršininku. 1998 m. kapitonas A. Kiburys dėl sveikatos išleistas į atsargą, jam suteikta teisė iškilmingomis progomis dėvėti uniformą.

Dim. kpt. A.Kiburys apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1996 m.), Atsargos karininkų sąjungos (toliau – AKS) medaliu (2011 m.), Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos apdovanojimu „Aukso ženklas“ (2014 m.). Jam taip pat įteiktas atkurtos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento ir pirmosios Krašto apsaugos ministerijos vadovybės Lietuvos valstybės gynėjo-kario liudijimas (2012 m.).

Dimisijos kapitonas žygiuoja gyvenimo keliu su daina

Į klausimą, kaip gyvena karo aviacijos dimisijos kapitonas, Algirdas linksmai atsakė: „Žygiuoju gyvenimo keliu su daina“. Ir tęsė, kad civilį gyvenimą tikrai buvo sunku pradėti, kad išėjęs į atsargą pirmąjį pusmetį pasijuto tarsi niekam nereikalingas. O optimizmo pasisemti padeda daina ir dalyvavimas pėsčiųjų žygiuose. Algirdas ir jo sutuoktinė dimisijos vyr. seržantė Ona Kiburienė jau dešimtus metus dainuoja Paliūniškio liaudiškos muzikos kapeloje „Kaimynai“ (vadovas Jonas Kepalas). 2014 m. vasarą kartu su kapela Kiburiai dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“. Puikaus Onos ir Algirdo dueto atliekamų lyriškų, daugeliui negirdėtų dainų mielai klausydavosi II-osios aviacijos bazės kariai, vėliau Panevėžio apskrities atsargos karininkai bei daugelio šventinių renginių dalyviai. Labai gražu, kad dainos sklinda per ištisas kartas. Pavyzdžiui, dainos „Nėra mūsų žemėj kipariso žiedo“ ištakos siekia XIX a. vidurį (Pandėlys, Rokiškio rajonas). Ją dainuodavo dar Onos mama Stefanija Janiūnaitė-Šaltienė, senelis Povilas Janiūnas ir proseneliai.

Algirdas sakė, kad daina ir pėsčiųjų žygyje padeda – suteikia energijos ir jėgų eiti į priekį ir pasiekti finišo tiesiąją. A.Kiburys nuo 2012 m. yra žygeivių klubo „X kilometras“ (prezidentas ats. mjr. Valdas Jasonas) narys. Per šį laikotarpį jis dalyvavo 7-iuose pėsčiųjų žygiuose: „Dzūkų kovų keliais“, „Pergalių ir kovų keliais“, „Aukštaitijos laisvės kovų keliais“, „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“ ir kituose bei įveikė apie 300 kilometrų.

Dar vienas svarbus dim. kpt. A.Kiburio gyvenimo etapas – dalyvavimas AKS veikloje, kuris prasidėjo 2009 m. gruodžio 10 d. atvykus į AKS valdybos (pirmininkas ats. plk. ltn. Povilas Šimkavičius) posėdį, vykusį Panevėžio karo prievolės centre, ir įstojus į atsargos karininkų nevyriausybinę organizaciją kartu su ats. plk. ltn. Ričardu Leikumi ir ats. mjr. Valdu Jasonu. Truputį vėliau prie pirmųjų trijų AKS narių panevėžiečių prisijungė ats. kpt. Petras Vaičikonis ir ats. plk. ltn. Vladas Petkevičius. 2010 m. birželio 18 d. įkurtas AKS Panevėžio skyrius, kurio pirmininku išrinktas ats. plk. ltn. R. Leikus. 2012 m. automobilių avarijoje žuvus R. Leikui, AKS Panevėžio skyriaus pirmininko pareigas atsargos karininkai patikėjo dim. kpt. A. Kiburiui. Jo vadovavimo skyriui metais augo narių skaičius, o taip pat buvo pašventinta skyriaus vėliava, kurios raudonos spalvos lauke įkomponuotas baltas Vytis, o žalios spalvos lauke – AKS ženklas bei geltonos spalvos užrašas: „SI VIS PACEM, PARA BELLUM. AKS Panevėžio skyrius“ (Jei nori taikos, ruoškis karui).

Nuo 2015 m. AKS Panevėžio skyriui vadovauja dim. plk. ltn. Romualdas Kiseliūnas.

Minėdami Laisvės gynėjų dieną dar kartą padėkokime parlamento gynėjams ir visiems Sausio 13-osios įvykių dalyviams už pasiaukojimą ir ryžtą bei pasidžiaukime, kad tokia maža, bet dvasiškai labai stipri tauta atstatė Lietuvos Nepriklausomą valstybę. Branginkime tautos vienybę, nes tai neįveikiama jėga.

Povilas ŠIMKAVIČIUS

LŽS narys