Mes turime 304 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2973
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13160
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89190
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vandens telkiniai: valstybiniai, privatūs, pagal leidimus naudojami

2011 m. gruodžio 21 d., trečiadienis Nr.94 (1141)

Dažnai girdime sakant: Švenčionių rajone yra apie 300 vandens telkinių. Tačiau rajono agentūros vyriausiasis specialistas Vytautas Veikutis šį skaičių patikslina ir šiek tiek sumažina:

- Paskutiniai duomenys, paskelbti ir internete, rodo, kad rajone yra 289 telkiniai – ežerai nuo 0,5 ha ir didesni.

Kartu vyriausiasis specialistas neatmeta prielaidos, kad į šį skaičių neįrašyti tarp liūnų telkšantys mažyčiai ežerėliai, galbūt šiek tiek didesni už akivarus. Prie jų nei pėsčiomis prieisi, nei privažiuosi – trukdo didžiausios klampynės. Tokiuose ežerėliuose – akivaruose veisiasi karosai, galbūt nuodėgulio spalvą dėl didelio dumblingumo įgavę ešeriukai.

Tačiau neabejotina viena: Aukštaitijos nacionaliniame parke didžiausias yra Kretuono ežeras. Jeigu norėtum aplinkui jį apeiti, pakrantės linija tektų nukeliauti net 16,6 km. Vidutinis ežero gylis – 5 metrai, giliausia vieta – 11 metrų.

Ir praeityje, ir dabar ežerą, jame esančias salas tyrinėjo ir tyrinėja daugelis specialistų. Gerai įsiminiau: anksčiau išleistoje literatūroje rašyta, kad ežero plotas – 829 ha. Dabartiniai duomenys rodo šio ploto padidėjimą – 860 ha, nors vanduo, kiek įsitikina vietos gyventojai, sausumos pakrančių neapsemia. Nebent tik laikinai – pavasario polaidžio metu.

Tada darosi nesuprantama, kodėl toks skirtingas ežero plotas tarp ankstesnių matavimų ir dabartinių duomenų. Juk kažin ar matavimo specialistai būtų tokie neišmanėliai, kad Kretuono vandens telkinio ploto skirtumas būtų net 31 ha. Šis plotas prilygsta net trijų Švenčionių rajone visų ežerų dydžio vidurkiui – 10 ha. Todėl peršasi prielaida: ar į ežero vandens plotą paskutiniu atveju neįskaičiuotos jame esančios salos: Didžioji arba dabar įprasta vadinti Paukščių (du valakai arba 22 ha), Skvirinė, Beržinė, Alksninė ir kitos nedidelės beveik kepure uždengiamos salelės. Jeigu į vandens plotą įskaičiuojami ir salų užimami hektarai, ir ankstesni ir dabartiniai matavimai, atrodo, būtų nepriekaištingi.

Kaip ir daugelis kitų Kretuonas – valstybinės reikšmės ežeras. Paskutiniais turimais duomenimis, privačių vandens telkinių kategorijai priskirtas 21 ežeras. Didžiausi iš jų – Miškinio (50 ha), Juodyno (24 ha), Peršaukščio (9 ha) ir kt. Net 18 savininkų priklauso Magūnų seniūnijos teritorijoje esantis Karackių ežeras (17 ha). Privačiuose ežeruose, įforminus reikalingus dokumentus, jų savininkams leidžiama žūklė ir tinkliniais įrankiais.

Karu verta priminti, kad privačių teisių pagrindais upės negrąžinamos.

Iki 2005-ųjų galiojo ežerų nuomos nuostata: konkursą laimėję nuomininkai su savivaldybe sudarydavo sutartis, įsipareigodavo vandens telkinius įžuvinti, prižiūrėti pakrantes ir kt. Už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nesilaikymą buvo numatytos ir administracinio poveikio priemonės. Tačiau dažnai paaiškėdavo, kad vienas nuomininkas išvykęs uždarbiauti į Angliją, kitas – į Vokietiją... Kaip sakoma, gaudyk lauke vėją.

Nuo 2005-ųjų vietoj ankstesnių nuomos sutarčių laimėjusiems aukcioną išduodami leidimai žūklės plotui naudoti. Švenčionių rajono teritorijoje esantiems vandens telkiniams tokius leidimus išduoda Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tokie leidimai, kaip tvirtina V.Veikutis, dabar išduoti aukcionus laimėjusiems žmonėms, kurių žinioje yra apie 80 ežerų. Didžiausią tokių laimėjimų kraitį dabar turi Medžiotojų ir žvejų draugijos Švenčionių skyrius – 21.

Pagal sudarytą kalendorinį grafiką vandens telkiniai įžuvinami nuo pavasario iki naujųjų metų. Ežerams užšalus, paprastai ir įžuvinimas baigiasi. Tik vėlai neršiančių vėgėlių lervutėmis praktikuojamas įžuvinimas ir per iškirstas eketes.

- Praktika rodo, - sako Vytautas Veikutis, - kad įžuvinimas mailiumi neefektyvus, nes brandos amžiaus sulaukia tik apie 2 proc.

- Iš kur švenčioniškiai įžuvinimui gauna mailiaus ar šiųmetukų, kitokio amžiaus žuvyčių?

- Daugiausia jų gauna iš Molėtų rajono UAB „Armolė“, esančios Arnionių kaime, - baigia pokalbį Švenčionių rajono agentūros vyriausiasis specialistas.

Bronius NARKŪNAS
 

 
Reklaminis skydelis