Kodėl prie naujos rajono ir kapinių valdžios iki  to prieita?

Kelio užtvarai, visai kaip privačioje valdoje...

Nuo praėjusios savaitės Mėžionėlių kapinėse (Švenčionėlių m.) atsirado kelio užtvarai (trečiadienį apie tai rašėme).Prieš tai buvo pristatyta negaliojančių kelio ženklų, kurių, žinoma, niekas nepaisė. Užtvarai užrakinti, net pėstiesiems nepalikta praėjimo, reikia landžioti tarp medžių arba pralįsti po užtvaru. Tik ar daug tokių vikrių kapinių lankytojų į jas vaikšto? Užrašas ant užtvaro byloja, kad norint įvažiuoti į kapines, dabar reikia telefonu prašyti, kad atrakintų prieš valandą (žinoma, jeigu pavyks prisiskambinti). Įsivaizduokite – atvažiavote iš kitos vietovės, o čia staigmena – siūloma valandą „pasisvečiuoti“. Paskelbti trys telefonų numeriai. Sargui tiek telefonų lyg ir daugoka? Kas galų gale čia šeimininkas?

Kapinės - politikės šeimos interesas

Kapines administruoja bankroto nuotaikų krečiama UAB „Švenčionių švara“, kuriai gelbėti paskutiniame tarybos posėdyje valdantieji dosniai skyrė per 180 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Išrinkus naująjį merą Rimantą Klipčių, kapinių sargu tuoj pat tapo jo tėvo ištikimos bendražygės liberalės Janinos Deveikienės, užsiimančios laidojimo paslaugų verslu, vyras. Tarybos narė Janina Deveikienė susipančiojo viešų ir privačių interesų pančiais – negali balsuoti nei vienu „Švenčionių švarą“ liečiančiu klausimu, net turi išeiti iš salės. Ne ji viena tokia – iš posėdžių salės tokiais atvejais virtine spūdina pusė valdančiųjų – tai pats dirba, tai sūnus, tai žentas... Kuo ne partinis klanas?

Balsuojant tarybos narė J.Deveikienė iš salės išeina, bet štai vyro darbo reikalus, matyt, tvarko - kalbama, kad jis kapinėse retai pasirodo, nors kapinių sargo darbo laikas nuo 8 iki 17 val. Tuo tarpu tarybos narė į vyro darbo vietą užsuka dažnai, ypač tuo metu, kai dirba verslo konkurentas.

„Medį kertą – skiedros lekia“?

Verslo konkurento – Šarūno Stasiulevičiaus laidojimo paslaugų įmonės, kaip teigia verslininkas, politikė Janina Deveikienė nepamėgo nuo pirmųjų dienų. Prieš beveik porą metų tapusi rajono valdžios nare, politikė neslėpė savo pranašumo. Sako, naujųjų kapinių šeimininkų spaudimą ir pažeminimą tenka patirti ne tik pačiam verslininkui Š.Stasiulevičiui, bet ir jo įmonės darbuotojams. Š.Stasiulevičius ir žinią „Bus šlagbaumai!“ išgirdo, ko gero, pirmasis dar prieš porą mėnesių. Jeigu tuo buvo siekiama apsunkinti gyvenimą Šarūnui Stasiulevičiui, tai pavyko, bet tik kol kas. O štai daugeliui žmonių padaryta kiaulystė ilgam – kol nebus nukelti kelio užtvarai.

Kas gins viešą interesą?

Kapinėse niekada niekas lenktynių nerengė, „saulučių“ nepaišė. Juolab dabar, gerai suvaldytas patrakėlių kontingentas žino savo vietą ir net suolelių nelaužo, kam gi šautų į galvą kokia šventvagiška mintis? Tai nuo ko užtvertos kapinės?

Lankytojai paprastai atvažiuoja iki aikštelės prie vandens kolonėlės (maždaug vidurys kapinių) ir eina takeliais. Toje vietoje, turint mintyje tolesnę kapinių plėtrą, ir turėjo būti automobilių aikštelė, tik, kaip sakoma, anoji valdžia, įrengusi dvi aikšteles, šios, trečiosios, nespėjo išasfaltuoti. Iki aikštelės veda grįstas keliukas – ne koks savaime pramintas takas. Žmonės nepiktnaudžiavo - tik porą kartų teko matyti privažiuojant arčiau kapų, atrodo, tam ir skirtu pravažiavimu, nes juo lengvasis automobilis laisvai pravažiuoja, niekam netrukdydamas. Artimieji privežė prie sūnaus kapo vos pajudančią sergančią motiną. Didesnio atstumo savo kojomis ji būtų neįveikusi.

Tokiu jautriu viešojo intereso klausimu, niekas iš valdžios nesitarė su miesto visuomene, bendruomenėmis, klausimo net nesvarstė rajono taryba. Štai ką reiškia, kai po dvejus metus valdžia nesugeba paskelbti konkursų ir nepaskiria vadovų. Juk Švenčionėliai gyvena be seniūno jau beveik 2 metus – lygiai tiek, kiek rajono valdžioje sėdi liberalai. Bet, pasak jaunojo mero, koks skirtumas – ar yra vadovas, ar tik l.e.p. Merui gal ir jokio skirtumo, o štai žmonėms – yra...

Teigiama patirtis

Užtvarai prie įvažiavimo į kapines Švenčionėliuose nėra vienintelis atvejis Lietuvoje. Klaipėdoje prie Lėbartų ir Joniškės kapinių vartų neseniai taip pat sumontuoti užtvarai. Užkardai laikomi nuleisti. Juos valdančius pultelius turi sargai, bet jų nereikia ieškoti telefonu ir laukti valandomis. Pamatę, kad atvažiavo automobilis, šie turi išeiti, patikrinti, ar transporto priemonė gali įvažiuoti į kapines. Jei vairuotojas turi tam teisę, tada užkardas pakeliamas.

Važinėti po kapines – ne vien sargo teisė

Teisę įvažiuoti į kapinių teritoriją turi neįgalieji ir juos vežantys asmenys, laidotuvių procesijos, amžino poilsio vietas prižiūrinčios arba laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, taip pat žmonės ar jų pasamdytos įmonės, kurios iš pagrindų tvarko kapavietes. Į kapines turėtų būti leidžiama įvažiuoti ir keičiant žemes, pilant skaldelę ir kt. atskirais atvejais. Per kapines turi būti važiuojama ramiai, lėtai.

Tokia egzistuoja civilizuota praktika. Juk kapinės – vieša vieta. To betrūko, kad už užtvaro atrakinimą dar tektų sumokėti.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ