Mes turime 67 svečius online

Apsilankymų šiandien:49
Apsilankymų vakar:682
Apsilankymų šį mėn.:12623
Apsilankymų iš viso:1533550

Rajone išaugo sergamumas vėjaraupiais

2016 m. gruodžio 3 d., šeštadienis Nr.90 (1623)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento Švenčionių skyrius, remdamasis Švenčionių rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis, informuoja, kad lapkričio mėnesį rajone padaugėjo sergančiųjų vėjaraupiais. Per praėjusį mėnesį registruoti net 29 šios ligos atvejai. Visi sergantieji – Švenčionių pradinę mokyklą ir lopšelį-darželį „Gandriukas“ lankantys vaikai. Iki lapkričio mėnesio, 2016 metais Švenčionių rajone iš viso buvo registruoti 38 vėjaraupių atvejai, iš jų 33 – vaikų tarpe.

 

Vėjaraupiai – ūmi infekcinė virusinė liga

NVSC Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus specialistai primena, kad vėjaraupiai yra viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų (rizika užsikrėsti 80 – 90 proc.).

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas. Šis virusas taip pat sukelia juostinę pūslelinę. Infekcijos šaltinis – sergantis vėjaraupiais žmogus. Liga užsikrečiama lašiniu būdu per orą, tiesiogiai per seiles, rečiau – sąlyčio būdu. Imlumas vėjaraupiams labai didelis, tuo paaiškinamas greitas infekcijos plitimas vaikų darželiuose, mokyklose.

Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 10–21 d. (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo), tai priklauso nuo organizmo imlumo infekcijos sukėlėjui. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu, silpnumu, bloga savijauta, vėliau – bėrimu: veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų, viso kūno odos, kartais net gleivinių.

Vėjaraupiai, tai liga nuo kuriuos dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau kartais (apie 5 proc. ligonių) galimos įvairios komplikacijos: plaučių uždegimas, akių uždegimas. Pasitaiko ir sunkesnių komplikacijų – centrinės nervų sistemos pažeidimų bei įvairių smegenų dalių uždegimų. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems yra daug didesnė nei vaikams.

Persirgus vėjaraupiais, įgyjamas patvarus imunitetas, tačiau virusas išlieka nugaros smegenų mazguose ir ši liga vėliau gali kartotis kaip juosiančioji pūslelinė.

 

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo sergančiojo, kai jis kosti, čiaudi ar kalba. Taip pat galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančiojo vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), jei serga nėščioji – per placentą.

 

Profilaktika

Apsisaugoti nuo vėjaraupių galima laikantis elementarių higienos taisyklių – dažnai plaunant rankas po tekančiu šiltu vandeniu su muilu (ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių), reguliariai vėdinant patalpas, drėgnu būdu valant daiktų paviršius.

Pastebėjus vėjaraupiams būdingus simptomus (odos bėrimą, karščiavimą), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai

Lietuvoje visuotinis vaikų skiepijimas nuo vėjaraupių nevykdomas, tačiau savo lėšomis galima skiepyti tiek vaikus, tiek suaugusius. Ypač rekomenduojama vakcina nuo vėjaraupių skiepyti anksčiau nesirgusius vaikus, lankančius vaikų ugdymo įstaigas, sergančius lėtinėmis ligomis. Taip pat rekomenduojama skiepyti nesirgusius vėjaraupiais suaugusius, slaugančius ligonius; kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (medicinos darbuotojus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos personalą, moteris, planuojančias nėštumą,); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi. Vėjaraupių vakcina, įskiepyta artimą kontaktą su ligoniu turėjusiems asmenims, gali apsaugoti nuo susirgimo arba palengvinti ligos eigą. Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Po skiepų nuo vėjaraupių, 3 mėnesius derėtų saugotis pastojimo. Nereikėtų skiepyti ir asmenų, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriami imunoglobulinai.

 

Į ugdymo įstaigas vaikai su užkrečiamų ligų požymiais negali būti priimami

NVSC Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus specialistai rekomenduoja, nustačius vėjaraupių atvejį vaikų ugdymo įstaigoje ar šeimoje, nedelsiant izoliuoti ligonį; sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę stebėti ne mažiau kaip 21 dieną. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius (smulkius kūno bėrimus, karščiavimą), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Lopšelių-darželių darbuotojai privalo griežtai laikytis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų bei nepriimti vaikų, sergančių ar (ir) turinčių užkrečiamųjų ligų požymių (karščiavimas, išskyros iš nosies, kosulys, skausmai, viduriavimas, vėmimas, užkrečiamoms ligoms būdingi bėrimo elementai). Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis turi būti nedelsiant izoliuojamas.

Po ligos, vaikas gali būti priimamas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a). Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai neturi teisės priimti vaiko į kolektyvą be gydytojo pažymos, kurioje pažymėta, kad vaikas sveikas.

Jolanta SAVICKIENĖ

NVSC Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus vedėja

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis