Mes turime 404 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2862
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19063
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95093
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pagerbti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ priėmę žmonės

2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis Nr.85 (1618)

Popiežius Pranciškus 2016 metus paskelbė Dievo gailestingumo jubiliejaus metais. Beveik metus po Švenčionių Visų Šventųjų parapiją iš kaimo į kaimą, užsukdamas ir į Švenčionis „keliavo“ paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Ta simbolinė švento paveikslo kelionė po parapiją buvo tarsi nematoma gija, jungianti kaimą su kaimu, žmogų su žmogumi. Ir štai baigiantis Dievo gailestingumo jubiliejaus metams paveikslas „Jėzau, pasitikiu tavimi“ sugrįžo į Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčią. Sekmadienį, lapkričio 13 d., šioje šventovėje buvo ne tik užbaigti švęsti Dievo gailestingumo jubiliejaus metai, bet ir pagerbti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“ į savo namus priėmę žmonės.

Šv. Mišių pradžioje klebonas visus pakvietė susitelkti sutartinei maldai, o vaikų choras giedojo „Viešpatie, pasigailėk“. Po įžangos maldos visi klausėsi Dievo žodžio, kurį skaitė Virginija Bučelytė, psalmę giedojo parapijos vaikų choras, o antrąjį skaitinį perskaitė Ragaučinos kaimo atstovė Augustė Gudėnaitė. Po Evangelijos ir pamokslo, kurį pasakė klebonas Medardas Čeponis, visuotinę maldą skaitė Simona Pošiūnaitė. Atnašą – lenteles su kaimų, kuriuose buvojo paveikslas pavadinimais, – nešė Aidukų kaimo atstovė Zofija Trapikienė, Mišių taurę – Cirkliškio kaimo atstovas, o komuninę – maldos grupės atstovė Irena Gančėrienė. Mišių metu giedojo vaikų ir suaugusiųjų chorai.

Klebonas Medardas Čeponis Dievo gailestingumui ir pamoksle skyrė daugiausia dėmesio.

„2016 metus popiežius Pranciškus paskelbė Dievo gailestingumo jubiliejaus metais. Verta prisiminti, ką popiežius Pranciškus, paskelbdamas Gailestingumo jubiliejaus metus, bulėje Misericordiae Vultus rašė:

Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas. Jėzuje iš Nazareto Tėvo gailestingumas tapo gyvas bei regimas ir pasiekė savo aukščiausiąjį tašką. Dievas, „apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4) ir apsireiškęs Mozei kaip „gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“ (Iš 34, 6), niekada nepaliovė leidęs pažinti savo dieviškąją prigimtį istorijoje įvairiais būdais bei laikais. Bet, „atėjus laiko pilnatvei“ (Gal 4, 4), jis pagal savo išganymo planą atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš Mergelės Marijos, kad galutinai apreikštų mums savo meilę. Kas mato jį, tas mato Tėvą (plg. Jn 14, 9). Būtent Jėzus iš Nazareto savo žodžiais, darbais bei visu savo asmeniu apreiškia Dievo gailestingumą.

Ypatingasis gailestingumo jubiliejus – Bažnyčiai yra malonės metas ir proga padaryti tikinčiųjų liudijimą stipresnį bei veiksmingesnį.

„Dievui būdinga rodyti gailestingumą, būtent juo reiškiasi jo visagalybė“ – rašė šv. Tomas Akvinietis. Dieviškasis gailestingumas yra ne silpnumo ženklas, bet Dievo visagalybės savybė. Kaip tik todėl liturgijoje viena seniausių pradžios maldų meldžiamės tardami: „Dieve, tu savo visagalybę labiausiai parodai pasigailėdamas ir atleisdamas“.

Dievas žmonijos istorijoje visados bus artimas, besirūpinantis, šventas ir gailestingas.). Dievas per gailestingumą apreiškia savo meilę, panašią į meilę tėvo ir motinos, kuriems labai rūpi jų vaikas. Tai stipri meilė. Ji kyla iš pačių gelmių kaip natūralus švelnumo ir atjautos, atlaidumo ir atleidimo kupinas jausmas.

Šiais Jubiliejaus metais leiskime Dievui mus nustebinti. Jis nenuilstamai laikys savo širdies duris atviras ir kartos, kad mus myli ir trokšta pasidalyti su mumis savo gyvenimu. Bažnyčia pašaukta pirmutinė įtikimai liudyti gailestingumą, išpažindama jį bei gyvendama juo kaip Jėzaus Kristaus apreiškimo centru.

Šiais jubiliejaus metais Bažnyčioje aidintis Dievo žodis skambėjo garsiai ir įtikinamai kaip atleidimo, palaikymo, pagalbos ir meilės žinia bei ženklas. Tegu Bažnyčia nenuilsdama siūlo gailestingumą ir visada kantriai guodžia bei atleidžia. Tegu ji tampa kiekvieno vyro ir kiekvienos moters balsu ir kupina pasitikėjimo nuolat kartoja: „Viešpatie, neužmiršk savo gailestingumo ir ištikimos meilės, – jie taip seni kaip laikas“ (Ps 25, 6).“

Iš tiesų verta įsiklausyti į mintis apie Dievo gailestingumą ir tuo pačiu pagalvoti apie mūsų pačių, tikinčių ir netikinčių, gailestingumą. „Gailestingumas sukuria žmogų“, - rašė prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi. Taikliai pasakyta. Tad galvodami apie Dievo gailestingumą, laukdami jo nepamirškime ir savęs.

Po pamaldų klebonas visus susirinkusius pakvietė nesiskirstyti į namus, bet pasilikti bažnyčioje.

Klebonas kalbėjo: „Širdingai dėkoju visiems, kurie priėmėte paveikslą „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ į savo namus ir kvietėte prie jo melstis kitus, dalyvavote ir Gailestingumo jubiliejaus užbaigos šv. Mišiose“. Taip pat buvo įteiktos atminimo dovanėlės ir padėkos raštai už aktyvų dalyvavimą ir savanoriavimą per visus Gailestingumo jubiliejaus metus. Pabaigoje klebonas visus pakvietė bendrai nuotraukai.

Nutilus visam šurmuliui paprašiau Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebono Medardo Čeponio pasidalinti įspūdžiais apie simbolinę paveikslo „Jėzau, pasitikiu tavimi“ kelionę po parapiją.

- Ši simbolinė paveikslo kelionė turėjo daug pozityvo. Pirmiausia tai paskatino žmones peržengti kuklumo ir susivaržymo slenkstį ir ateiti paprašyti, kad paveikslas atkeliautų į jų kaimą, sodybą. Gerai, kad vieni kitus judino. Manau, kad tos kelionės metu pavyko bent šiek tiek sumažinti susvetimėjimą. Svarbu ne tik tai, kad mes su malda įžengdavome į namus, bet ir tai, kad šiokiadieniais kaimynai rinkdavosi ir melsdavosi prie paveikslo. Paveikslo sutikimo ir išlydėjimo metu, ypač vasarą, susirinkdavo net iki 50 žmonių. Svarbu, kad buvo įtraukiami ne tik gyvenantys šalia, bet ir atvykstantys. Man asmeniškai kaip kunigui buvo gera, kai žmonės, kurie negali atvykti į bažnyčią, ir Komuniją priimdavo. Svarbiausias dalykas buvo sujudinimas ir susvetimėjimo mažinimas, o man kaip klebonui buvo puiki galimybė geriau pažinti parapijos žmones. Manau, kad pati idėja pilnai pasiteisino ir tas sujudimas buvo svarbus. Žmonės turėjo galimybę ne tik melstis, bet ir bendrauti, - apie paveikslo „Jėzau, pasitikiu tavimi“ kelionę po parapiją ir jo atliktą šventą misiją kalbėjo Švenčionių parapijos klebonas Medardas Čeponis, o bažnyčios ir Dievo gailestingumo misija ir pasibaigus Gailestingumo jubiliejaus metams tęsiasi. Nepamirškime ir mes gailestingumo, nes, kaip rašė anglų poetas Džordžas Baironas, „Iš visų kelių į širdį gailestingumas – pats trumpiausias“.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis