Vėlinių rytas padovanojo žiemišką siurprizą – sniegą. Pažvelgi pro langą, o aplinkui kaip tame eilėraštyje – balta balta, kur dairais. Norėdamas pavažiuoti pasižiūrėti žiemiškos gamtos, pirmiausia turi „atsikasti“ automobilį. Sniego per gerą plaštaką. Lyg žiburėliai ant obels šakų pūpso apsnigti obuoliukai. Gražios grafikos elementų gali surasti ir apsnigtuose laiptuose, ir geležinkelio bėgiuose...

Man visada patiko ir patiks juodai balta fotografija, kurią sukuria ir pirmasis sniegas. O ar patiks švenčionėliškiams vaikščioti Kaltanėnų ir Švenčionių gatvėmis, nežinau. Čia kol kas visiškas chaosas... Ko gero, ištirps tas pirmasis sniegas, sugadinęs ir papuoštų kapų grožybes, bet galbūt padovanojęs Vėlinių ramybę. Bet visgi pirmasis sniegas, tai jau įspėjimas, kad žiema ne už kalnų.

Algis JAKŠTAS