Mes turime 398 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5181
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21382
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97412
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

ES lėšos turi būti naudojamos darbo vietų kūrimui ir verslumo skatinimui

2016 m. spalio 22 d., šeštadienis Nr.79 (1612)

Apie ES investicijas ir nesustabdomai tuštėjančių regionų problemas kalbamės su Lietuvos regionus lankančios finansų ministrės Rasos Bubergytės padėjėja Vita BRAŽIŪNAITE.

 

- Kaip vertina ES lėšų panaudojimą Švenčionių rajone viceministrė Agnė Bagočiūtė, kuruojanti šią sritį?

- Finansų ministerijos specialistai, aplankę skirtingus Lietuvos regionus aptarė jų ekonomines galimybes, taip pat diskutavo apie Europos Sąjungos (ES) lėšų efektyvų panaudojimą, socialinės nelygybės mažinimą bei darbo vietų kūrimo politiką. Diskusijos padėjo priimti nemažai konstruktyvių sprendimų, siekiant efektyvinti ES skiriamų lėšų panaudojimą.

Džiugu, kad finansų ministrės Rasos Budbergytės iniciatyva – tiesiogiai bendradarbiauti su savivaldybės, verslo bei regionų bendruomenėmis – susilaukė didelio palaikymo ir sėkmės. Ši iniciatyva bus tęsiama: ministerija planuoja siųsti savo specialistus, kurie konsultuos savivaldos atstovus ES investicijų efektyvaus panaudojimo klausimais.

R.Budbergytė, tapusi finansų ministre, aplankė kelis Lietuvos regionus, o Švenčionių rajonas – jau penktasis.

Nuo 2007 iki 2013 m. įgyvendintiems projektams Švenčionių rajone buvo skirta beveik 49 mln. eurų. Vertinant šių investicijų poveikį gyvenimo kokybės indeksui, rajone gyvenimo kokybės indeksas išaugo 1,6 proc., o tai jau atitinka Lietuvos vidurkį.

Pastebėtina, kad 2007-2013 m. laikotarpiu didžioji dalis ES investicijų buvo skirta infrastruktūrai plėtoti. Visgi 2014-2020 m. reikėtų investicijas nukreipti į ekonomikos augimo skatinimą bei darbo vietų kūrimą.

„ES fondų lėšos ateityje mažės, nes, viena vertus, Lietuva pagal ekonominį išsivystymą artėja prie bendro ES šalių lygio, kita vertus, Bendrijos viduje kyla daug iššūkių. Dėl to regionams būtina kuo skubiau keisti supratimą apie ES pinigų panaudojimą, kuriant ekonominę naudą“, – pažymėjo ministrė R. Budbergytė.

Viceministrė Agnė Bagočiūtė palaikė ministrės poziciją: kalbėdama apie regionų ekonominę padėtį bei ES investicijų panaudojimą, A.Bagočiūtė taip pat akcentavo būtinybę kurti ilgalaikes darbo vietas bei užtikrinti tolygią regionų socialinę raidą, atsisakant vien tik pridėtinės grąžos ne visada teikiančių investicijų infrastruktūros gerinimui.

 

- Kokių siūlymų efektyviau panaudoti ES fondų lėšas Švenčionių rajone turi Finansų ministerija?

- Finansų ministerijos atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol santykinai menka dalis ES paramos lėšų buvo nukreiptos ilgalaikių darbo vietų kūrimui bei verslumo skatinimui.

Beje, analogiška situacija yra ir kituose Lietuvos regionuose: didžioji ES lėšų dalis buvo skirta aplinkos bei gatvių infrastruktūros tvarkymui, sveikatos, švietimo paslaugų kokybės bei verslo konkurencingumo didinimui. Tačiau nepakankamas dėmesys buvo skirtas regiono gyventojų materialinės gerovės užtikrinimui, nors būtent tai turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų. Darbo vietų trūkumas ir nekonkurencingas užmokestis už darbą – pagrindinės priežastys, skatinančios žmones išvykti iš regionų į didžiuosius miestus arba emigruoti svetur. Dėl šios priežasties dar sykį atkreipiamas dėmesys, kad ES lėšos turi būti panaudotos darbo vietų kūrimui ir verslumo skatinimui.

Be kita to, finansų ministrė ypač akcentavo jau sukurtų viešųjų objektų panaudojimo būtinybę – R.Budbergytės teigimu, tie objektai turi būti „įdarbinti“, siekiant generuoti pelną, o ne tapti papildoma finansine našta savivaldos ar nacionaliniam biudžetams.

 

- Kaip ministerija vertina savivaldybės prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir grąžinimo galimybes? Kiek dar leidžiama skolintis?

- Visų Lietuvos savivaldybių skola 2016 m. birželio 30 d. sudarė 641 mln. eurų, arba 48,7 proc. prognozuojamų gauti 2016 m. pajamų. Tuo tarpu, Švenčionių rajono savivaldybės prisiimti skoliniai įsipareigojimai kredito įstaigoms 2016 m. birželio 30 d. sudarė 4,2 mln. eurų, arba 42,2 proc. prognozuojamų gauti 2016 m. pajamų (įstatymu nustatytas skolos limitas yra 70 proc). Iš šios sumos 2,8 mln. eurų sudarė prisiimti įsipareigojimai projektams, finansuojamiems iš ES fondų, vykdyti.

Kadangi Švenčionių savivaldybė laikosi nustatyto jai skolos limito, jišiais metais turi galimybę skolintis 301,6 tūkst. eurų, t.y. 1,5 proc. nuo jos patvirtinto biudžeto.

 

- Kokios numatomos konkrečios priemonės 2014-2020 m. laikotarpiu verslo sąlygų gerinimui regionuose?

- Visų pirma yra įsteigtas 24,5 mln. eurų „Verslumo skatinimo 2014-2020“ fondas, iš kurio bus teikiamos paskolos pradedantiems verslą asmenims, derinant jas su konsultavimu, verslo plano rengimo bei įgyvendinimo klausimais.

Tarpininku, kuris teiks paskolas iš fondo lėšų, pasirinkta Lietuvos Centrinė kredito unija, kuri iš ES fondų lėšų teiks paskolas iki 25 tūkst. eurų verslo mažoms ir vidutinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, kurie ketina pradėti verslą. Nuo šių metų lapkričio 2 d. Lietuvos gyventojai bei jaunos įmonės jau galės kreiptis dėl kredito.

Visų antra, siekiant suaktyvinti mažų bei vidutinių įmonių investicijas į inovatyvią gamybą arba paslaugas regionuose, reikšminga yra 2014-2020 m. ES investicijų priemonė „Regio invest LT+“. Su šio finansinio instrumento pagalba bus sudaromos sąlygos kurti ir plėtoti inovatyvius verslus bei tokiu būdu sudaryti sąlygas augti įmonių darbo našumui, sparčiau vystytis Lietuvos regionams ir jiems ekonomiškai augti

Šiuo metu įgyvendinami 38 projektai, kuriems buvo skirta 45,9 mln. eurų ES lėšų, o bendra jų vertė siekia 133 mln. eurų. Finansuojami įvairūs verslai: nuo medinių langų, stiklo paketų gamybos iki sveikatingumo paslaugų arba dantų protezų.

 

- Ar ES paramos tikslas padėti silpnai įmonei sustiprėti ir išplėsti veiklą, ar stipriai ir turtingai labiau praturtėti didinant darbo našumą, kuri pajėgi tai padaryti ir be paramos?

- Atkreiptinas dėmesys, kad ES investicijomis buvo įgyvendinta daug ir labai skirtingų projektų: parama buvo skirta tiek pradedantiesiems ar besikuriantiems verslams, tiek didesnėms įmonėms, siekiančioms padidinti savo produktyvumą arba plečiančioms eksporto rinkas.

2007-2013 m. ES investicijas verslo konkurencingumui didinti, verslumui ir investicijoms skatinti galima suskirstyti į tokias grupes: parama verslumui skatinti; parama plyno lauko investicijoms skatinti; tiesioginės investicijos į įmones.

Kalbant apie verslumo skatinimą, ši parama buvo dviejų tipų: siekiant sudaryti sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat fiziniams asmenims pradėti savo verslą, buvo finansuojamas paskolų teikimas ir dalinis paskolų palūkanų kompensavimas, taip pat buvo teikiamos subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui, organizuojami mokymai bei konsultacijos verslą pradedantiems asmenims, teikiama pagalba rengiant ir įgyvendinant verslo planus.

Nuo 2010 m. Verslumo skatinimo fondo lengvatinėmis paskolomis verslo idėjoms įgyvendinti pasinaudojo beveik 1300 smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, kuriems suteiktų lengvatinių paskolų bendra vertė siekia 19 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, gavusieji lengvatines paskolas, finansuojamas 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, sukūrė beveik 3600 naujų darbo vietų,

Tuo tarpu, parama plyno lauko investicijoms skatinti buvo skirta pramoninių parkų ir laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros kūrimui bei plėtrai. Pažymėtina, kad Lietuvoje buvo įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos ir 5 pramoniniai parkai. Įgyvendinus pramoninių parkų rinkodaros projektus, planuota pritraukti 31 investuotoją ir 100,8 mln. eurų privačių investicijų, o faktiškai buvo pritraukti 32 investuotojai ir 202,6 mln. eurų investicijų.

Pagaliau tiesioginės investicijos į įmones yra skirtos jau veikiančių įmonių veiklos produktyvumui (t.y. darbo našumui ir eksportui) didinti, o taip pat didelę pridėtinę vertę kuriančių gamybos bei paslaugų verslų kūrimui ir plėtrai skatinti. 2007-2013 m. verslo produktyvumo srityje įgyvendinta daugiau kaip 1800 projektų.

Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui yra numatyta 531 mln. eurų., iš jų 162,4 mln. eurų yra skirta finansinėms priemonėms. Tačiau didžioji dalis (369 mln. eurų) vis dar skiriama konkursinėms priemonėms teikiant verslui subsidijas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis