Mes turime 70 svečius online

Apsilankymų šiandien:11
Apsilankymų vakar:653
Apsilankymų šį mėn.:12902
Apsilankymų iš viso:1553731

Visus sujungiantis nepaprastas bendrystės jausmas

2016 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis Nr.69(1602)

Kas antri metai įvairiose šalyse vyksta Pasaulio jaunimo dienos, sutraukiančios šimtus tūkstančių ir net milijonus krikščioniškojo jaunimo iš viso pasaulio. Tarp jų – ir iš Lietuvos. Šiemet Pasaulio dienos vyko Lenkijos mieste Krokuvoje. Į renginį vyko ir nemažas būrelis Lietuvos jaunimo. Džiugu, kad tarp jų buvo ir vienintelė mūsų rajono atstovė – Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos moksleivė Gabija Andreikėnaitė. Mergina sakė labai patenkinta kelione, ten patirtais neišblėstančiais įspūdžiais ir bendrystės jausmu.

 

Jaunimas atsiliepė į Popiežiaus kvietimą

Prieš 32 metus popiežiaus Jono Pauliaus II pradėtos Pasaulio jaunimo dienos vyksta kas dvejus ar trejus metus vis kitoje šalyje. Pagal nusistovėjusią tradiciją į sąskrydį atvyksta popiežius, o jo kalbos ir bendros maldos su jaunimu laikomos renginio kulminacija.

1984 m. daugiau kaip 300 000 jaunų žmonių iš viso pasaulio atsiliepė į Popiežiaus kvietimą atvykti kartu švęsti Išganymo metų Verbų sekmadienio Šv. Petro aikštėje, Romoje. Renginys sulaukė didžiulio pasisekimo. Popiežius, kreipdamasis į jaunimą, kalbėjo: „Koks nuostabus reginys matyti jus čia susirinkusius! Kas sakė, jog šiandieninis jaunimas praradęs vertybių jausmą? Nejaugi iš tiesų juo negalima pasikliauti?“ Jonas Paulius II įteikė pasaulio jaunimui simbolį – didžiulį medinį,  dabar žinomą kaip Pasaulio jaunimo dienų, kryžių bei nusprendė rengti tokius susitikimus ir ateityje.

Daugiau nei 250 000 jaunuolių atsiliepė į Popiežiaus kvietimą ir atvyko į Romą 1985 m. Verbų sekmadienį. Prieš pat renginį, Jonas Paulius II paskelbė laišką jaunimui, kurio pagrindinė tema buvo atsakomybė už ateitį, gimstančią su kiekviena karta.

Po savaitės Popiežius paskelbė Pasaulio jaunimo dienas reguliariu renginiu. Savo velykiniame kreipimesi „Urbi et orbi“ jis kalbėjo: „Praėjusį sekmadienį aš susitikau su šimtais tūkstančių jaunuolių; jų entuziazmas paliko stiprų įspūdį mano sieloje. Kad šie nuostabūs išgyvenimai neišblėstų ir būtų kasmet rengiamos jaunimo dienos Verbų sekmadienį, aš dar kartą patvirtinu savo sprendimą“.

Oficialiai pirmosios Pasaulio jaunimo dienos (toliau – PJD) buvo švenčiamos Romoje 1986 m. Verbų sekmadienį. Nuo 1987 m. jos imtos rengti kas dvejus metus vis kitoje šalyje, o tarpiniais metais – minimos visose vyskupijose.

Temą jaunimo dienoms išrenka pats popiežius ir ja remdamasis paskelbia savo sveikinimą Verbų sekmadienio išvakarėse.

 

Lietuviai Pasaulio jaunimo dienose

Lietuviai pirmą kartą Pasaulio jaunimo dienose dalyvavo 1991 metais, kurios vyko Lenkijoje, Čenstachovoje ir sukvietė 1,5 milijono jaunų žmonių. Vėliau įsijungė į 1997 metais Prancūzijoje, Paryžiuje vykusias dienas, kuriose susirinko 1 milijonas dalyvių.

Gausiausiai lietuviai dalyvavo Romoje 2000 metais vykusiose PJD „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ – tarp 2 milijonų pasaulio jaunuolių buvo 2000 lietuvių. Pasaulio jaunimo dienos vėliau vyko Kanadoje Toronte, Madride Ispanijoje, Rio de Ženeire (Brazilijoje). Į Braziliją nuvyko tik 90 piligrimų iš Lietuvos. Šiemetinėse Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje dalyvavo apie 1500 lietuvių. Kaip jau buvo minėta, ir vienintelė švenčionėliškė Gabija Andreikėnaitė.

 

Šventieji globėjai

Šv. Faustina ir šv. Jonas Paulius II – du Krokuvos šventieji, dieviškojo gailestingumo apaštalai – yra 2016 metų Pasaulio jaunimo dienų globėjai. Jų gyvenimai – gilaus pasitikėjimo dievišku gailestingumu, išreikšto žodžiais: „Jėzau, aš Tavim pasitikiu“, pavyzdžiai. Kai 1938 m. aštuoniolikmetis Karolis Voityla atvyko į Krokuvą studijuoti Jogailos universitete, tuo metu būdama 33 metų sesuo Faustina gyveno Krokuvos vienuolyne. Ji mirė spalio 5-tą dieną, kai Karolis pradėjo studijuoti pirmame kurse Polonistikos fakultete. Jie niekada nesusitiko, bet Dievo apvaizda ypatingu keliu susiejo jų likimus: Jonas Paulius II kanonizavo šv. Faustiną ir iškėlė šventę dieviškajam gailestingumui visoje Bažnyčioje.

 

Tikėjimas nėra tik nuobodus klūpėjimas

Gabija į Krokuvą vyko su Vilniaus arkivyskupijos, kur ji lanko krikščioniškus užsiėmimus, piligrimine 60 žmonių grupe. Tad teko susitikti daug lietuvių, ir kai iškeldavo minioje lietuvišką trispalvę, apimdavo tikrai nepakartojamas pasididžiavimo ir bendrumo jausmas. Iš viso dalyvių buvo 2 milijonai iš viso pasaulio. O kai visa bendruomenė susiburia draugėn bendroje maldoje, tai suvienija ir palieka neišdildomus įspūdžius.

Gabija sakė, kad kartais jaunimas mano, kad tikėjimas yra tik nuobodus klūpėjimas ant kelių, tačiau katalikiškas jaunimas susirinkę kartu ir meldžiasi, ir džiaugiasi, ir gieda, ir kalbasi.

Be to tokiuose renginiuose kaip PJD dalyviai turi galimybę pabendrauti su vyskupais, kitais įdomiais žmonėmis, kurie anksčiau neretai atrodę tolimais bei nepasiekiamais, atsiskleidžia kaip paprasti, mokantys išklausyti, patarti, padėti. Net nedrąsumas dėl išpažinties išsisklaido.

 

Nuoširdus dėmesys svečiams

Piligrimai, kaip ir įprasta PJD gyveno šeimose, kurios nuoširdžiai rūpinosi svečiais, darė viską, kad tik atvykėliai jaustųsi patogiai. Gabija sakė prieš kelionę šiek tiek nerimavusi, nes nemoka lenkiškai ir nežinojo, ar pavyks susikalbėti angliškai. Be to, nerimą sėjo ir žiniasklaidoje brukama nuomonė apie nesutarimus tarp lietuvių ir lenkų. Tačiau tikrovė pasirodė visiškai kitokia. Lenkai visus svečius priėmė labai draugiškai, stengėsi kuo aiškiau kalbėti, supažindinti su savo šalimi. Šeima, kurioje mergina gyveno, buvo labai nuoširdūs, dar ir dovanų prikrovė.

Pasaulio jaunimo dienų programa buvo turininga ir intensyvi: bendros mišios, katechezė, kiti užsiėmimai, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Buvo ir laisvo laiko, kurį jaunuoliai skirdavo daugiausia miesto ir apylinkių pažinimui, ekskursijoms po žymesnes vietoves. Tačiau ypač daug aplankyti nepavyko, nes vis dėlto vienoje vietoje susirinko du milijonai žmonių – praktiškai kaip visa Lietuva. Tad daug kur nutįsdavo didelės eilės. Tačiau kitokių nepatogumų dėl to PJD dalyviai nepatyrė, saugumą pareigūnai užtikrino profesionaliai, o būti tokios didžiulės minios katalikų iš viso pasaulio dalimi, tiesiog nenusakomas jausmas. „Vau!“, - sušuko Gabija prisiminusi tą sunkiai nusakomą emociją, suvienijusią visą milijoninę minią.

 

Ypatinga Popiežiaus aura

Ypatingų emocijų PJD dalyviams sukėlė Popiežiaus atvykimas, jo kalba ir mišios. Gabija pasakojo, kad jos kaip tik ėjo į aikštę, kur turėjo atvykti Popiežius, tačiau apsauga kaip tik joms užtvėrė kelia. Tuo tarpu pro šalį pravažiavo Popiežius, mojuodamas ir laimindamas susirinkusius. Taip netikėtai Gabija atsidūrė visai prie pat Šventojo tėvo, tad galėjo ir pamatyti iš arti, ir nufotografuoti. Popiežius laikė mišias, visi kartu ėjo kryžiaus kelią ir šiltai kreipėsi į pasaulio jaunimą.

Gal kai kam gali pasirodyti ir keista, kad pamatyti Popiežių, išgirsti jo kalbą , sukelia tiek emocijų. Tačiau Gabija tuo nė kiek nesistebi, nes visi jį matę ir girdėję sakė patyrę dvasios ramybę ir ypatingą emocinį pakilimą. Ir dar tas didžiulis vienybės jausmas!

Apie visa apimančią vienybę Gabija kalbėjo dar ne kartą. Nors PJD mergina dalyvavo pirmą kartą, tačiau jau yra dalyvavusi krikščioniškuose susitikimuose Prancūzijoje, Čekijoje, Ispanijoje. Be to Gabija kiekvieną sekmadienį stengiasi nuvykti į Vilnių, į ateitininkų susiėjimus.

 

Savarankiško gyvenimo pradžiamokslis

Gabija neapsiriboja vien tik piligriminėmis kelionėmis, krikščioniškais užsiėmimais ar Šventojo rašto nagrinėjimu. Judri ir šneki mergina stengiasi ir kuo greičiau patirti savarankiško gyvenimo skonį. Vasaromis dar nuo paauglystės mergina dirba įvairius net ir pačius sunkiausius darbus, o pinigus skiria savo reikmėms. Taigi ji ne iš nuogirdų žino, kaip uždirbami pinigai ir kaip reikia protingai juos išleisti. Be papildomų užsiėmimų gimnazistė sako sunkiai ištverianti vos savaitę. O tada jau norisi kažkur lėkti, kažką veikti, dalyvauti. Ypač susitikti su draugais iš visos Lietuvos.

 

Pristatė Lietuvą ir susipažino su kitais

Pasaulinėse jaunimo dienose Krokuvoje Gabijai įsiminė ir paskutinė jų diena, kai visi dalyviai nakvojo kartu nakvojo po atviru dangumi. Ji sakė sužinojusi, kad būtent tai nakčiai buvo atvykusios dar dvi merginos iš Švenčionėlių. Bei žygis pėsčiomis į šventą vietą Čenstachovą ir ten esantį vienuolyną. Apie 13-15 kilometrų.

Kažkokio ypatingo pasirengimo dalyviams nereikėję. Gabija sakė prieš kelionę dalyvavusi keliuose bendruose katechezės užsiėmimuose.

Ši piligriminė kelionė Gabiją praturtino ir naujomis pažintimis bei draugystėmis. Renginio metu jai nemažai teko pasakoti apie Lietuvą, nes ne visi žino, net kur gi ta šalis yra. Teko supažindinti ir su lietuviškais patiekalais, iš kurių ypač juoda duona palikusi įspūdį užsieniečiams. Tautinėmis tradicijomis, šokiais ir dainomis. Na, o lietuvaičiai savo ruožtu praturtėjo naujomis žiniomis apie kitas šalis ir jų kultūrą, papročius, tradicijas, maistą ir gyvenimo būdą.

Pasak Gabijos, tokios kelionės ir įdomios, ir naudingos. Tobulina anglų kalbos įgūdžius, ugdo savarankiškumą, gebėjimą spręsti problemas, toleranciją ir platesnį požiūrį į gyvenimą. Gabija svajoja nukeliauti ir į ateinančias Pasaulio jaunimo dienas, kurios vyks gerokai toliau. Tad ir kelionė bus brangesnė.

Irena POŽĖLIENĖ