Vietoj brūzgynų bus sutvarkyta teritorija

Švenčionėlių seniūnijoje visuomenei pristatytas Žeimenos upės pakrantės sutvarkymo projektas. Rajono architektė Asta Rokickienė informavo, kad šalyje skirstomi pinigai regionams pagal ES 2014-2020 metų priemonę, skirtą kraštovaizdžiui formuoti. Tarp mūsų rajone atrinktų teritorijų buvo pasirinkta Žeimenos slėnio pakrantė Švenčionėliuose, kurios ilgis apie 2,5 kilometro. Perspektyvoje lūkesčiai siejami su dvigubai ilgesnio žiedinio pažintinio tako įrengimu, bet šiame etape planuojama įrengti 2,5 kilometro pažintinį taką palei upę, sutvarkant pakrantę. Projekto vertė apie 500 tūkst. eurų, bet iš jų 138 tūkst. skirta bešeimininkių pastatų nugriovimui. Rajone 11 tokių pastatų.

Architektė Asta Rokickienė pabrėžė šio projekto svarbą miestui: „Švenčionys turi parką, Pabradėje pagal kitą projektą bus tvarkomas taip pat Žeimenos upės slėnis prie sporto komplekso, o Švenčionėliai neturi poilsio zonos, išskyrus sporto objektus“.

Pasak architektės ir projektą rengusių specialistų, būtent ši Švenčionėlių vieta pasirinkta todėl, kad joje yra daugiausia vertingų rūšių gyvūnų ir augalų, kuriuos reikia išsaugoti. Ši teritorija priklauso Labanoro regioniniam parkui, tad buvo tariamasi ir su jo specialistais. Aliuvinės pievos, kokios yra Žeimenos slėnyje, turi būti bent kartą per dvejus metus nušienaujamos, už tai net gi skiriamos išmokos. Čia gyvena į Raudonąją knygą įrašytas kūdrinis peliausis šikšnosparnis, didelė smulkiosios gyvūnijos įvairovė. Projektu siekiama sukurti jiems palankiausias sąlygas, tuo pačiu įrengiant pažintinį taką kaip poilsio zoną miesto ir Platumų kaimo gyventojams bei svečiams. Įrengus pažintinį taką, teritorija bus labiau stebima, matoma, o tai – prevencija brakonieriams pažaboti.

Projektuotojai ir gamtosaugininkai įvertino, kad slėnyje prižėlę daug nevertingų krūmynų, sąlygos palankios erkių veisimuisi. Pagal šitą programą ne viską galima daryti, nes priemonės pagrindas – išsaugoti gamtą, pritaikant rekreacijai, žmonėms. Bet tausojančiai išvalius pakrantę bus nauda ir gamtai, ir žmonėms. Nevertingi krūmynai, medžiai ir brūzgynai bus iškirsti. Atsivers gražus kraštovaizdis, kurį siūloma dar papildyti drėgmę mėgstančiais augalais, tokiais kaip putinai, šeivamedžiai, suteikiant slėniui daugiau žydėjimo. Slėnyje auga vilkdalgiai – galima išplėsti jų įvairovę ir pan.

Kad teritorija būtų patraukli poilsiui, kur nekenkia gamtai, siūloma įrengti pontoninius lieptus, tiltelius, regyklas, poilsio vietas, išplatinant tą patį pontoninį lieptą, pastatyti suolelių, įrengti priėjimų prie vandens. Dalį pažintinio tako sudarys šie objektai, dalis jos bus tiesiog šienaujamas takas.

Firma ne tik rengė projektinius pasiūlymus, bet ir atliko tyrimus. Buvo įvertinta visa aplinka, dirbo ir hidrologas, tyrinėjo pakrantę – vandens svyravimus, kiek patvinsta upė, koks ledonešis. Pavasarį vanduo pakyla iki 80 cm, todėl statyti paprastų lieptų netikslinga, buvo pasirinkti pontoniniai. Tuo pačiu yra didelis noras sutvarkyti ten esantį lieptą, kuris yra labai blogos būklės – išpuvęs medis, kas antros lentos nėra. Tiesa, priemonė yra aplinkosauginė, tad inžinerinių statinių nefinansuoja, galimas tik paprastas remontas, bet nors tiek.

Iš gyventojų projektuotojai pastabų nesulaukė. Vienintelis dalykas, dėl ko kilo diskusija, iš ko statyti pontoninius lieptus. Pristatydama projektą, architektė Asta Rokickienė paminėjo, kad pasirinktas medžio kompozitas, nes, pasak jos, medis drėgmėje per 5-6 metus supūtų. Viešame svarstyme dalyvavęs UAB „Žaliamiškis“ direktorius Edvardas Venckus užginčijo, kad giluminio impregnavimo medžio gaminių garantija apie 15 metų. Tuo tarpu medžio kompozitas – visiškai nauja medžiaga, tai kaip galima žinoti, kokia jos garantija? Pasak. E. Venckaus, kaip galima suderinti rekreaciją ir plastmasę – taip jis vadina medžio kompozitą, kuris pagamintas iš medžio ir plastmasės. „Žiūrint – plastmasė, liečiant – plastmasė, žinoma, ir slidi“, -tvirtino medžio apdirbimo specialistas, statantis pontoninius tiltus, poilsiavietes visoje Lietuvoje.

Į šias specialisto pastabas dar ne vėlu atsižvelgti. Taip pat gyventojai dar gali teikti savo pasiūlymus architektei.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ