Apie neeuropietiškas pensijas, prailgintą priešpensinį amžių ir paradoksus, kai motina ir sūnus kartu išeina į pensiją, kalbamės su Seimo nariu Konstantu RAMELIU.

- Nors Sodros reforma įstrigo, priešpensinį amžių politikai atskyrė nuo bendros reformos ir suskubo prailginti?

- Įstatymą dėl pensinio amžiaus Seimas priėmė vasaros pradžioje. Procedūra išlaikyta. Ilgai svarstyta, kilo daug ginčių, bet valdančiųjų balsų dauguma įstatymas priimtas. Priešpensinis amžius bus pradėtas ilginti nuo 2012 m.

- Ar daug opozicijos narių balsavo už šį įstatymą?

- Nedaug. Aš asmeniškai balsavau prieš ir galiu pagrįsti, kodėl. Mūsų valdžia (konservatoriai ir liberalai – red.) teisinosi, kad orientuojasi į kai kurias Europos valstybes, kur priešpensinis amžius taip pat didinamas. Bet tada reikėtų orientuotis ir visais kitais klausimais – pensijų, atlyginimų dydžio ir kt. Kažkodėl kur žmogui blogiau, pavyzdžiui, mokesčius padidinti, iš karto orientuojamasi į kitas šalis, o kad reikia kaip ir kitose šalyse didesnius atlyginimus, pensijas mokėti, tylima.

- Nemažus atlyginimus gaunantys žmonės, pasiskaičiavę Sodroje preliminarias pensijas, patyrė šoką. Jų būsima pensija mažai skiriasi nuo tų, kurie uždirba tik minimalią algą. Kaip tai nutiko?

- Pensijų sistema pas mus remiasi solidarumo principu. Reikia paremti ir tuos, kurie dėl tam tikrų priežasčių nedirba arba mažai uždirba. Manoma, kad jeigu žmogus visą gyvenimą užėmė geras pareigas, gavo didelę algą, tai jis jau apsirūpinęs, o dirbusiam už minimalią algą kyla išgyvenimo klausimas. Mažai uždirbęs dėl to nekaltas – jam tiek mokėjo, o minimalią algą nustato Vyriausybė. Gerai apmokamų pareigų nėra daug, visi negali jų užimti, o senatvėje visiems reikia gyventi.

- Ar tokiu būdu nenuskriaudžiami daugiau pasiekę, darbštesni, gabesni žmonės?

- Nuo 2001 metų išvesta pensijos skaičiavimo formulė, kad pensijos būtų priskaičiuojamos mažesnės. Nuo 2001 m. pensijos tikrai gerokai mažesnės, negu paskirtos iki 2001-ųjų. Formulė nėra teisinga, bet tokią išvedė, patvirtino – ką padarysi.

- Ar vėlinant pensinį amžių atsižvelgta į padidėjusias žmonių fizines ir protines galimybes dirbti ilgiau?

- Į žmogų mažai atsižvelgta. Labiausiai – į valstybės galimybes. Nors Sodros biudžetas yra savarankiškas, visas jo skyles lopo valstybė. Buvo akcentuojama, kad jeigu nebus padaryta reforma, ateis laikas, kai nebus iš ko mokėti pensijas.

- Ar tokia padėtis susidarė ne todėl, kad jaunus žmones šalis išvijo svetur?

- Ne išvijo – patys išvažiavo, ieškodami geresnio gyvenimo. Žinoma, jeigu valstybė nesirūpina savo žmonėmis arba rūpinasi nepakankamai, žmonės ieško geresnio gyvenimo, kur galėtų jaustis oriai. Lietuvoje tuo pasigirti negalime. Graikijoje vidutinė pensija 800 eurų, dar reikėtų turėti omenyje kainų skirtumą tikrai ne Lietuvos naudai, ir jie dar streikuoja. Pas mus žmonės ramūs, supranta sunkumus ir taikstosi su jais.

- Ar Lietuva taip nusirito dėl nenugalimų aplinkybių, ar kad valdantieji neišmano vadybos?

- Visos sąlygos priklauso nuo vadybos. Jeigu tinkamai organizuojamas gyvenimas valstybėje, veikla, skatinamas verslas, tada ir gyvenimo sąlygos klostosi palankios. Bet jeigu valdžia nesudaro sąlygų verslui, o Lietuvoje tikrai nesudaro, tokie ir rezultatai. Pažiūrėkit – nepatraukli Lietuva užsienio investuotojams, kiek valdžia besigirtų.

Vyriausybė padarė daug klaidų, jos opozicijos plačiai kritikuojamos, jas mato visi žmonės, o premjeras giriasi, kad jis gerai vadovauja šaliai...

- Ši Vyriausybė pasižymi naktiniais sprendimais. Vienas jų – atimta galimybė kaupti privačiuose fonduose.

- Aš asmeniškai iš tokių fondų bėgčiau. Armija dirbančiųjų juos valdo, o kokius atlyginimus gauna. Iš ko? Iš tų pačių įnašų. Ir užsienio šalyse jie ne visur pasiteisino, nors ten yra daugiau patirties, galbūt ir sąžiningumo. Ne visada investicijos pasiseka – kiek krinta investicinių popierių vertė, tiek pensijai kaupti pinigai sumažėja. Tą klausimą reikėtų spręsti kitaip, ir ruošiuosi tai siūlyti Seimui. Kiekvienam žmogui, kuris nori kaupti dalį pensijos, atidaryti indėlio sąskaitą banke ir tuos 2 ar 5 proc. pervedinėti į tą indėlį, kurio žmogus negalėtų paimti, kol nesulauks pensinio amžiaus. Taip būtų užtikrintos stabilios palūkanos, įnašai būtų saugūs nuo blogų investicijų. O privatūs fondai blogai investavo, pinigai „išgaravo“, ir ką padarysi – nepasisekė...

- Dabartiniai penkiasdešimtmečiai į pensiją išeis 65-ių. Bus taip, kad kartu su jais išeis ir jų vaikai – statutiniai pareigūnai, turintys 20 metų stažą. Ar tai normalu? Apie jų stažo didinimą Seimas nekalba?

- Prieš metus aš kėliau tokį klausimą. Pareigūnų atstovai aiškina, kad jie nuolat rizikuoja sveikata ir gyvybe, juos gali bet kada užpulti, bet tokių atvejų praktiškai negirdėjome. Daugelis pareigūnų yra kabinetiniai darbuotojai, niekuo jie nerizikuoja, o naudojasi tomis pačiomis lengvatomis, kaip sakėte, išeina į pensiją net anksčiau už tėvus. Jūs palietėte įdomų klausimą, pradėsiu aiškintis.

- Ar solidarumo principas reikalauja mokėti pensiją ir tam, kuris sėkmingai dirba toliau?

- Svarstant Sodros reformą bandžiau siūlyti kitą principą – sulaukusiam pensinio amžiaus žmogui siūlyti pasirinkti – gauti pensiją ar dirbti, pasirinkus darbą, pensijos nemokėti. Tokiu atveju nebūtų reikėję ir pensinio amžiaus vėlinti, kas turi sveikatos ir gali dirbti, būtų pasirinkę darbą ir žymiai didesnes pajamas, negu pensija. Gaila, Seime pritarimo negavau.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ