(1937-1987-2016)

2016 m. liepos 14 d. vakare Ignalinos ligoninėje, eidamas 79-uosius metus, mirė Kaltanėnų parapijos klebonas kun. Jeronimas Petrikas.

Velionis gimė 1937 m. rugsėjo 12 d. Ukmergės apskrityje, Mažeikių kaime, Taujėnų parapijoje, tikinčioje šeimoje, kurioje užaugo kartu su dviem broliais. Su pagarba prisiminė savo tėvelį, talkinusį laisvės gynėjams.

1945-1949 m. mokėsi gimtojo kaimo pradžios mokykloje. Mokslus tęsė Taujėnų progimnazijoje, vėliau performuotoje į vidurinę mokyklą. Ją baigęs, 1956 m. įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kuriame trejus metus studijavo anglų kalbą. 1959 m. buvo paimtas į privalomą karinę tarnybą, kurią baigė po trejų metų. 1963 m. pradėjo dirbti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Nuo 1968 m. iki 1982 m. dirbo inžinieriumi Vilniaus skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure.

1968-1972 metais mokėsi Vilniaus vakarinėje dailės mokykloje.

Atpažinęs pašaukimą kunigystei, Jeronimas Petrikas 1982 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Prieš tai tris kartus jo prašymas buvo atmestas.

1987 m. gegužės 31 d. Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu. Darbavosi šiose parapijose: 1987 m. birželio 9 d. paskirtas Paberžės parapijos administratoriumi, kad pavaduotų susirgusį šios parapijos kleboną, 1987 m. rugsėjo 4 d. – Švenčionių parapijos vikaru ir Reškutėnų parapijos administratoriumi, 1988 m. birželio 14 d. – Pūškų parapijos klebonu, 1988 m. lapkričio 25 d. – Lavoriškių parapijos administratoriumi ir Kenos koplyčios rektoriumi, 1990 m. gegužės 18 d. – išleistas darbuotis į Gervėčių parapiją Baltarusijoje.

1996 m. liepos 2 d. kun. Jeronimas Petrikas sugrįžo darbuotis į Lietuvą ir buvo paskirtas Kalesninkų parapijos administratoriumi, 2000 m. spalio 5 d. – Reškutėnų parapijos klebonu, 2005 m. gegužės 31 d. – Kaltanėnų parapijos klebonu.

Gyveno kukliai ir paprastai, su šypsena pasitenkindamas tuo, ką turėjo. Mylėjo Dievą ir Tėvynę. 1993 metais rašė: „Pilietybę, kurios nieks negali atimti, turiu: esu Dievo Tautos narys ir Jos žemių pilietis. Prieš nieką, išskyrus Viešpatį, nesilenksiu. […] Liksiu ištikimas laisvės siekiui, ir mirti noriu laisvu“.

Viešpaties pasišauktas šiais ypatingojo Jubiliejaus metais, teįžengia pro Gailestingumo vartus į amžinuosius namus danguje…

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Kunigo Jeronimo Petriko gyvenimas – tikėjimo Dievu liudijimas

Vilniaus arkivyskupijos kurija labai nuoširdžiai pateikė šio tauraus ir tvirto žmogaus – kunigo Jeronimo Petriko – biografijos faktus.

Į laidotuves suvažiavo ne tik dešimtys kunigų, bet ir Vilniaus vyskupijos vadovai su arkivyskupu Gintaru Grušu, liūdintys artimieji, parapijiečiai. Tarp atsisveikinti su kunigu Jeronimu Petriku susirinkusių žmonių buvo ir LR Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis. Su liūdnomis mintimis savo kleboną į amžinybę išlydėjo ir Kaltanėnų parapijos tikintieji, kuriems rūpėjo dar vienas svarbus klausimas, į kurį galės atsakyti tik Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, - ar turės Kaltanėnų parapija savo kleboną. Tai svarbus klausimas. Norint, kad parapija ne tik gyvuotų, bet surėmę pečius ir bažnyčios remontą iš mirties taško išjudintų.

Daug gražių žodžių apie velionį kunigą Jeronimą Petriką pamokslo metu išsakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Paskui, skambant bažnyčios varpams, gedulinga procesija apėjo aplink bažnyčią. Tai buvo tarsi paskutinis kunigo Jeronimo, beveik trisdešimt metų tarnavusio Dievui ir žmonėms, ėjimas aplink bažnyčią į amžinybę. Kunigo Jeronimo Petriko karstą nešė kolegos kunigai, o amžino poilsio kunigas Jeronimas Petrikas atgulė Kaltanėnų bažnyčios šventoriuje.

Algis JAKŠTAS