Mes turime 364 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3542
mod_vvisit_counterŠią savaitę:35918
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:117667
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Vėl grįžtantys mažieji projektukai pagyvins bendruomenių veiklą

2011 m. lapkričio 26 d., šeštadienis Nr.87 (1134)

VVG „Švenčionių partnerystė“ papildo Strategiją ir rengiasi skelbti II kvietimą teikti paraiškas. Apie tai, kokios priežastys paskatino taisyti Strategiją ir kokios naujovės laukia bendruomenių, kalbamės su VVG pirmininke projekto vadove Birute Borovikiene ir projekto administratore Violeta Guobyte.

 

Kodėl teko keisti Strategiją, ar tai sudėtinga procedūra?

V.Guobytė. Prašymą dėl Strategijos keitimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikėme dar gegužės mėnesį, iki rugsėjo 1 d. turėjome pateikti pasiūlymus, ką ir padarėme. Rugsėjo pabaigoje teko apginti pakeitimus, ir tik šią savaitę gavome NMA pritarimą: remdamasi Žemės ūkio ministerijos rekomendacija, agentūra neprieštarauja mūsų prašymams.

Strategiją teko keisti dėl dviejų priežasčių. Pirma, išsiplėtė VVG teritorija. Pagal Programos nuostatas į šią teritoriją patenka kaimo vietovės, turinčios ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų. Dabar, remiantis naujausiais statistikos duomenimis, į VVG teritoriją patenka visas rajonas, išskyrus Švenčionių miestą, nes rajono centras negali būti VVG teritorija. Tai reiškia, kad nuo šiol gali teikti projektus Pabradės ir Švenčionėlių miestų bendruomenės.

Antra, prašėme leisti į vietos plėtros 2009 – 2014 m. strategiją įrašyti trečią, visiškai naują, prioritetą – „Kaimo vietovių gyventojų aktyvumo skatinimas“. Tai kaimo gyventojų bendruomeniškumo ugdymas, jaunimo iniciatyvos skatinimas ir kt. minkštaisiais vadinami nesudėtingi maži projektukai.

Priminsiu, kad I prioritetas yra „VVG teritorijos verslų įvairinimas ir užimtumo gerinimas“, II prioritetas – „VVG teritorijos atnaujinimas ir plėtra siekiant gerinti žmonių gyvenimo kokybę“. Abu šie prioritetai apima kietuosius projektus – investicinius.

 

Kodėl papildėte Strategiją III prioritetu?

B.Borovikienė. Spėjome įsitikinti, kad orientuotis vien į investicinius projektus neteisinga. Iš pradžių buvome apsisprendę prie mažųjų projektukų negrįžti, pakankamai vargo su jais turėjome įgyvendindami Bandomąją strategiją, kai vykdėme 34 projektus. Per šiuos metus, kai vykdomi tik du dideli projektai – Labanoro bažnyčios aplinkos sutvarkymo ir pranciškonų bendruomenės namų statybos, pamatėme, kad taip negerai – daugelis bendruomenių nedalyvauja Strategijos įgyvendinime. Tas pats būtų buvę ir ateityje, jeigu būtume dirbę tik su pirmųjų dviejų prioritetų projektais. Juos galėjo rengti tik turinčios bendruomenių namus arba įsirenginėjančios patalpas bendruomenės, o tokių labai nedaug. Dauguma bendruomenių būtų likę nuošalyje. Tai kam tada mes rengėme Strategiją, kėlėme žmones, rinkome jų idėjas? Tai ir paskatino papildyti Strategiją III prioritetu ir išplėsti galimybes visoms bendruomenėms aktyviai dalyvauti ją įgyvendinant.

 

Kiek lėšų skyrėte minkštiesiems projektams?

Nuo II prioriteto nuėmėme 200 tūkst. litų ir skyrėme šias lėšas „minkštiesiems“ projektams. Tai pakankamai nemaža suma. Ją iš anksto padalinome dviem kryptims. Pirma, kaimo gyventojų socialiniam aktyvumui skatinti skirsime 150 tūkst. Lt. Antra, jaunimo užimtumui ir pilietiškumui ugdyti – 50 tūkst. Lt. Rajono jaunimo organizacijos iš mūsų vykdytų programų pirmą kartą gaus tokio dydžio paramą.

 

Kada skelbsite II kvietimą?

VVG valdyba patvirtins II kvietimo dokumentus, ir jau netrukus skelbsime kvietimą. Tikimės daug „mažųjų“ projektukų, jie savo lėšas tikriausiai išnaudos. Yra galimybė finansuoti apie 20 projektukų.

Verslo projektams skirtas 1 mln. litų, tikriausiai per šį kvietimą viso jo dar neišnaudosime. Maksimali suma 100 tūkst., bet jos, matyt, mažai kas sieks. Verslininkai domisi, konsultuojasi, bet daugelis neturi lėšų projektams. Mat, visus darbus reikia vykdyti savo lėšomis, o tik po to didžioji dalis (65 %) yra kompensuojama.

 

Ar yra rizika, kad projektą įgyvendinus paramos gali negauti?

Rizika visada yra, bet šiuo atveju ji daug švelnesnė, negu kreipiantis tiesiogiai į agentūrą. Mes juk globojame, konsultuojame nuo paraiškos parengimo iki galutinio atsiskaitymo, jeigu kas ne taip, padedame taisyti trūkumus.

 

Kokios naujos galimybės atsiveria Pabradei ir Švenčionėliams?

Pabradė turi „Domus“ bendruomenę, kurios aktyvumu labai džiaugiamės. Švenčionėliuose, tikimės, taip pat bendruomenė įsisteigs. Miestuose yra labai daug nesutvarkytų viešųjų erdvių, kurios galėtų virsti miestų puošmena – parkeliais. Daugiamečių augalų įsigijimui skiriama lėšų, reikia tik iniciatyvos, bendruomenių noro gyventi gražesnėje aplinkoje. Sutvarkyti parką, sporto aikštyną, vaikų žaidimo aikštelę dabar jau nebe taip sudėtinga ir dėl žemės dokumentų tvarkymo - užtenka Nacionalinės žemės tarnybos pažymos, kad toks plotelis yra, kad jis nėra grąžintinas, nebus privatizuojamas ir jame galima vykdyti tokį projektą.

Ir miestams, ir kaimams turėtų būti patraukli galimybė sutvarkyti kapines, įrengti tvoras, prieigas prie vandens telkinių.

Iš naujokų – Pabradės ir Švenčionėlių – taip pat tikėtina sulaukti įdomių verslo projektų. Sekite informaciją, labai greitai skelbsime II kvietimą ir rinksime paraiškas – Jūsų idėjas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ