Mes turime 306 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5615
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19475
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91832
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionėlių kultūros centre – projektinis renginys „Regioninis kultūrų vakaras“

2016 m. birželio 15 d., trečiadienis, Nr.44 (1577)

Birželio 10 d., penktadienį, 18 val. į Švenčionėlius sugužėjo įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų ansamblių, atlikėjų, artistų ir kitų svečių iš mūsų ir iš kaimyninių rajonų. Čia vyko Berniūnų kaimo bendruomenės „Mojus“ (pirmininkė Ona Raguckienė) organizuotas „Regioninis kultūrų vakaras“, kurį iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Projekto partneris – Švenčionėlių miesto kultūros centras. Projekto vadovė Vida Vilutienė. Šventę vedė Erika Vilkoitytė.

Istoriškai susiklosčiusios aplinkybės nulėmė daugianacionalinę Švenčionių rajono sudėtį. Čia nuo senų senovės darniai gyvena lietuviai, rusai, baltarusiai, lenkai, romai, ukrainiečiai, žydai, totoriai. Švenčionėliuose veikia ir sekmadieninė lenkų kalbos mokyklėlė. Visų tautų žmonės čia gali vystyti savo meninius sugebėjimus, įsijungti į kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą, puoselėti savo tradicijas, kalbą ir tikėjimą.

Kad dar labiau būtų plėtojamas kultūrinis dialogas tarp įvairių tautų bendruomenių, ir surengtas didžiulis regioninis kultūrų vakaras, kuriame pasirodė įvairių tautų meno mėgėjų kolektyvai iš Rytų Lietuvos regiono. Dalyvavo Visagino kultūros centro totorių folkloro ansamblis „Miras“ (vadovė Irina Zacharčenko), Visagino kultūros centro ukrainiečių folkloro ansamblis „Kalyna“ (vadovė Marina Betina) ir to paties kultūros centro rusų folkloro ansamblis „Bylina“ (vadovė Elena Churakova), Pabradės miesto kultūros centro Magūnų filialo vokalinis moterų ansamblis „Magunianka“ (vadovė Jelena Grincevičienė), Švenčionėlių miesto kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Gabija“ (vadovė Vanda Miloš) ir Švenčionėlių progimnazijos šokių kolektyvas „Lašas“ (vadovė Jekaterina Matulevičienė. Koncerto metu skambėjo lietuviškas, rusiškas, lenkiškas, ukrainietiškas, totoriškas folkloras, buvo pasakojama apie tautinį kostiumą, valgius ir tradicijas. Visų dalyvių pasirodymus publika sutiko labai šiltai, o totorių moterų dailiai siuvinėtus odinius aulinukus žiūrovai prašė pademonstruoti po kelis kartus. Tik gaila, kad renginys nesulaukė jokio rajono valdžios dėmesio.

Regioninio kultūrų vakaro metu artimiau susipažino ir dalyviai, ir svečiai, ir vietos bendruomenė. Juk buvo pristatytos ne tik tautinės dainos, šokiai ir muzika, bet ir patiekalai, kostiumai, tradicijos. Renginio dalyviai vieningai pažymėjo, kad Lietuvoje jiems gyventi gera, saugu ir jie turi visas sąlygas puoselėti savo kalbą, kultūrą ir tradicijas. Pokalbiai apie įdomius Lietuvoje gyvenančių tautų skirtumus ir vienijančius bendrumus tęsėsi ir vakaronės metu, kur svečiai buvo pavaišinti lietuviškais šaltibarščiais, virtomis bulvėmis, kaimiškais lašiniais, juoda duona. Ant stalo puikavosi ir didelių ir svarbių švenčių vienas iš tradicinių totorių saldumynų čiak-čiak desertas, kuris skoniu primena lietuviškąjį skruzdėlyną ar koriuką... Tiems, kuriems Ramadano metu reikia laikytis pasninko, buvo įdėti lauknešėliai su lietuviškomis vaišėmis. Beje, juodos lietuviškos duonos kepalėliais, rugiagėlių puokštėmis ir lietuviškų saldainių dėžutėmis buvo apdovanoti visi renginyje dalyvavę svečiai.

Šios įvairių tautų kultūrų šventės metu nemažai buvo kalbėta apie visus vienijančius dalykus, juk visų šių tautų draugiško sugyvenimo ištakos siekia dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimosi laikus. Tad nėra ko stebėtis, kad tautinių juostų raštai, prijuosčių ornamentai labai panašūs, dažniausiai skiriasi tik spalvos ar blizgučiai. Keletas įdomių detalių: rusių nacionaliniam kostiumui būdingas sarafanas, kitų – sijonas, palaidinė, suknelė, liemenė ar švarkelis. Netekėjusios rusaitės pina vieną kasą ir puošia ją kaspinais, lietuvaitės ir ukrainietės – pina po dvi kasas. Ukrainiečių moterys dėvi daug papuošalų ant kaklo, ypač vertinami medalionai ir vėriniai iš sidabrinių pinigų. Kaip pajuokavo „Kalynos“ ansamblio vadovė, kai ukrainietė moteris išeidavo iš trobos, jos papuošalai neretai kainuodavo daugiau negu troba... Totorės moterys dėvi spalvingas blizgias sukneles, avi odinius siuvinėtus aulinukus, išeiginės liemenės gausiai siuvinėtos auksu, karoliai, galvas dengia kepuraitės. Kasdieninis apdaras dažniausiai kuklesnis – su išsiuvinėta prijuoste.

Regioniniame kultūrų vakare dalyvavusi Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės ryšių su tautinėmis bendrijomis vyriausioji specialistė Danutė Vigelienė organizatorei – Berniūnų kaimo bendruomenės „Mojus“ pirmininkei Onai Raguckienei įteikė departamento direktorė Vidos Montvydaitės padėką už indėlį renginį „Regioninis kultūrų vakaras“ organizuojant ir turiningai jį pristatant visuomenei. Danutė Vigelienė įteikė organizatoriams ir svečiams įspūdingus fotografijų albumus „Neregėta Lietuva“.

Renginys tikrai buvo įspūdingas, tad visi jame dalyvavusieji ne tik praturtino savo žinias apie Lietuvoje gyvenančias tautas, bet ir patyrė daug gerų emocijų, kartu su atlikėjais dainuodami, žiūrėdami šokių ir plodami.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis