Penktadienį rajone lankėsi du ministrai – kultūros ir žemės ūkio. Rajono išrinktas Seimo narys Šarūnas Birutis, matydamas, kad nemaža dalis rajono gyventojų – žemdirbiai, ūkininkaudami susiduria su įvairiomis problemomis, suorganizavo susitikimą su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Ministrė išsamiai pristatė naujoves aktualiausiais klausimais ir atsakė į ūkininkų klausimus.

Kaip išlaikyti nenašių žemių išmokas?

Tarp žemdirbių daug nerimo sukėlė visoms 28 ES valstybėms galiojantis naujasis Europos reglamentas, kuriame nurodyta, kaip nustatomos nepalankios ūkininkauti vietovės, ir jas žymintis žemėlapis. Jeigu juo vadovautis, nemaža dalis šalies žemdirbių netektų išmokų dalies už ūkininkavimą nenašiose žemėse. Mat nenašių žemių negalima tapatinti su nepalankiomis ūkininkavimui vietovėmis. Kai kurios valstybės apskritai neturi tokio rodiklio kaip nenašios žemės, o kitose šalyse tai yra tik vienas iš rodiklių, toli gražu ne pagrindinis. Svarbesni yra ekonominiai socialiniai rodikliai ir gamtos sąlygos .

Ministrė patikino ūkininkus, kad tas žemėlapis niekur nepatvirtintas ir artimiausiu laiku to daryti nesirengiama. Pasak jos, kad neprarastų teisės mokėti ūkininkams išmoką už ūkininkavimą nenašiose žemėse, rengiamasi kaip ir apgauti Europos Komisiją. Nuspręsta laukti iki paskutinio momento, kol EK pareikalaus to žemėlapio, o pateikti jį reikia tik 2018 m. Ministrė sakė, jog 2016 m. laukiama prastesnių žemės ūkio rodiklių, negu buvo 2013 m., pagal kuriuos didelė dalis nenašių žemių prarastų padidintą paramą, nes ten susikūrė stiprūs ūkiai. Ministrės teigimu, tai iškreipia visą vaizdą, nes dirbant tokiose žemėse reikia daugiau pastangų, didesnių investicijų, kad pasiektų rezultatus. Logika tokia: kuo daugiau investuoji ir pasieki geresnių rezultatų, tuo greičiau iškrenti iš nepalankių ūkininkauti teritorijų ir, žinoma, netenki didesnės paramos.

Ministrė mano, kad tai neteisinga ir sakė ieškosianti būdų, kad parama būtų išsaugota. Numatomi keli variantai. Pirmiausia, netvirtinti žemėlapio ir laukti prastesnių rodiklių, nes krizė pieno sektoriuje ir kritusios grūdų supirkimo kainos juos akivaizdžiai pablogins. Prie žemėlapio svarstymo grįžti tik 2017 metų viduryje. Iki tol rasti būdų, kaip įvertinti tas teritorijas, kur yra žemiausias balas, kad ūkininkams būtų naudinga. Jau dabar su Europos Komisija vedamos derybos, kad vietoves, kur labai žemas balas, leistų įtraukti kaip su specifine kliūtimi, nepriklausomai nuo pasiektų ekonominių socialinių rodiklių, kaip kad buvo padaryta su užliejamomis ir karstinėmis vietovėmis.

Ekologinių ūkių neplės

Ekologinių ūkių savininkams, kuriems baigėsi 10 metų laikotarpis, ministrė pranešė, kad pataisius taisykles jie ir toliau galės dalyvauti programoje, tik nedidindami plotų. Ministrė neslėpė - problema ta, kad nėra pinigų. Kaimo plėtros programoje pinigų mažiau, negu 2013 m. Jau nustatyti vokai visoms programoms - ekologiniam ūkininkavimui, nenašioms žemėms ir kt. priemonėms. Norint kažkam padidinti finansavimą, reikia iš kažko paimti. O kas gi sutiks? Juk kaimas – ne tik žemės ūkio veikla, yra dar ir kaimo bendruomenės, kurios rengia strategijas, laukia finansavimo. Kitos šalys kažkiek lėšų nuėmė iš tiesioginių išmokų, bet pas mus to buvo atsisakyta. Bus prisidurta tik 6 proc. iš gamtosauginių priemonių.

Suprantama, kuo daugiau būtų plečiamas ekologinis ūkininkavimas, tuo daugiau reikėtų lėšų. Todėl išimtis plėstis palikta tik uogininkams, vaistažolių ir vaisių augintojams, kurių yra labai mažai. Tuo tarpu ministerija siekia, kad vaikai sveikai maitintųsi, valgytų Lietuvoje užaugintus vaisius ir daržoves ir vykdo kartu su švietimo įstaigomis programą „Vaisiai ir daržovės mokykloms“. Tuo tarpu grūdinių plotai labai dideli.

Kaip pagelbėti pieno sektoriui?

Ministrė pripažino, kad pieno sektoriuje krizė didžiulė, matosi, kad ji tęsis. Ji pripažino, kad krizė atsirado dėl Rusijos embargo, labai mažo vartojimo šalies viduje ir panaikintų kvotų. Ką bekalbėtume, labai didelė pieno produktų dalis buvo eksportuojama į Rusiją, naujų rinkų nepavyko užimti. Mažas vidaus vartojimas paaiškinamas tuo, kad mažai gyventojų. Gal savo padaro ir plintanti mada nevartoti pieno, esą trečdalis gyventojų jo netoleruoja. Dar vienas smūgis – panaikintos kvotos. Kai kurių šalių pieno gamyba labai išaugo, pavyzdžiui, Airijos – 18 porc., Lenkijos – 10 proc. Lenkija ir anksčiau viršydavo kvotą, bet už tai mokėjo baudas, iš kurių paramos gavo ir mūsų pienininkai. Dabar neliko ir to. Viskas kartu sukėlė didelę krizę.

Valstybė nuolat remia pieno gamintojus. Ministrė įvardijo įspūdingas sumas. Mažiau kaip per metus (2014 m. spalio-2015 m. rugsėjo) pieno sektoriui gelbėti buvo skirta 72 mln. eurų, bet tai nedavė rezultatų. Kiek valstybė įmeta paramos į šį sektorių, visa ji palaipsniui ištirpsta, nes perdirbėjai sumažina supirkimo kainas. Ministrė pranešė, kad vedamos derybos su supirkėjais, kad nuo gegužės nustatytų kainų nemažintų ir valstybė nuo šios kainos galėtų kompensuoti ūkininkams. Tam numatyta 18 mln. eurų ir dar prašoma Vyriausybės ir Finansų ministerijos skirti 75 mln.

Kita vertus, ministrė nurodė priežastis, kodėl parama pieno sektoriui mūsų šalyje tokia neefektyvi. Kitose šalyse ūkininkai yra kooperuoti, savarankiški, o pas mus visas perdirbimas 5 įmonių, kurias valdo kelios šeimos, rankose. Be to, kitose šalyse vyrauja ir prekybininkų požiūris, kad sunkią naštą krizės metu turi dalintis visi, ko pas mus taip pat nėra.

Savišalpos fondo nėra

Valstybės paramą riboja ne tik finansinės galimybės, bet ir Europos Komisijos taisyklės, kuriomis privalu vadovautis, antraip šaliai gresia baudos. Krizės atvejais parama galėtų būti teikiama iš specialaus fondo, bet EK taisyklės draudžia į tokį fondą vesti valstybės biudžeto lėšas. Fondas gali būti tik savišalpos, pačių ūkininkų. Ministrė sakė, kad šiuo metu svarstoma, kaip jį kurti, ir pastebėjo, jog toks fondas turėjo būti formuojamas tuoj po 2009-ųjų krizės, nuo 2010 metų. Šiandieną nebūtų tokia sudėtinga situacija, kai reikia paramos ir pieno sektoriui, ir kiaulių augintojai labai nukentėję nuo AKM.

Pieno perteklius susidarė visame pasaulyje, todėl ūkininkams taikomas apribojimas nedidinti pieno gamybos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ