Mes turime 42 svečius online

Apsilankymų šiandien:44
Apsilankymų vakar:682
Apsilankymų šį mėn.:12618
Apsilankymų iš viso:1533545

15 neįkainojamos patirties metų

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis Nr.85 (1132)

Lapkričio 21 d. sukanka 15 metų, kai rajonui vadovauja meras Vytautas Vigelis. Antros jo aukštos pareigos – nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą jis yra ES Regionų komiteto narys. Be šių pareigų, dar daugybė visuomeninių, bet ilgametis intensyvus darbo grafikas jau tapo įprastas, tad spėja visur, dar ir laisvalaikiu pasidžiaugti buvimu su artimiausiais žmonėmis. Mero Vytauto Vigelio nuopelnai įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi ir Vilniaus apskrities viršininko II laipsnio nominacija „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“. Šiais metais ilgamečiam merui įteiktas dar vienas aukštas apdovanojimas – Auksinės krivūlės riterio ženklas.
Sukakties proga kalbamės su rajono meru Vytautu VIGELIU.

- Kuo pasižymėjo 15 –ieji Jūsų metai mero pareigose?

- 15 metų – pakankamai ilgas laiko tarpas ne tik politikoje, bet ir gyvenime. Ypač užimant vadovaujančias pareigas, kurios yra renkamos. Iš tikrųjų lyginant situaciją prieš 15 metų, kai teko pradėti darbą, ir viskas buvo nauja, netikėta, su dabartine, yra didelis skirtumas. Patirtis - neįkainojama vertybė. Ji išugdė savitvardą, gebėjimą į viską ramiau reaguoti, lengviau surasti sprendimus. Per visą darbo laikotarpį teko išgyventi dvi dideles krizes. Prieš gerą dešimtmetį buvo Rusijos krizė, sukėlusi ne tik sunkumų ir problemų, bet ir suteikusi patirties. Todėl dabar naujoji krizė su naujais iššūkiais neatrodė tokia baisi. Dabar padėtį sušvelnina ES finansuojami projektai – net ir sunkiausiu metu vyksta darbai. Iš kitos pusės žiūrint, atsiranda naujų problemų - trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Dėl krizės atlyginimai sumažinti, nėra kuo pritraukti gerų specialistų. Gyvenimas nestovi vietoje, viskas kinta, šviesesni periodai ir krizės cikliškai kartojasi, pragyvensime ir šią krizę, nors ji ir gerokai užsitęsė, nepaisant optimistinių prognozių, kad jau baigiasi, ekonomika kyla... Bent jau savivaldoje kol kas padėtis sudėtinga, bet, kaip bebūtų sunku, turime dirbti, teikti gyventojams paslaugas. Juk esame jų išrinkti. Kas ketveri metai žmonės turi galimybę išreikšti savo valią savivaldybių rinkimuose. Jeigu vėl išrenka, tai turbūt pritaria mano vadovaujamos komandos idėjoms, darbams. Stengiamės nenuvilti jų. Komanda nebloga, atsakinga.

- Metų pabaiga žada permainų?

- Laikotarpis toks, kad negalima dirbti pagal seną sukirpimą. Šių metų pabaigoje 2012 metų pradžioje laukia daug iššūkių. Kaip minėjau, finansinė padėtis negerėja, tad reikia ieškoti būdų išgyventi, tikrąja to žodžio prasme. Ruošiamės vykdyti daug reformų. Jos nemalonios, bet neišvengiamos. Būsiu atviras, gaila, kad tenka tai daryti, bet kito kelio nėra – pusę metų dirbusi optimizavimo darbo grupė baigia rengti pasiūlymus, kaip pertvarkyti sistemą, kad išgyventume su mažesnėmis lėšomis. Tos pačios problemos apėmusios visas šalies savivaldybes. Ne veltui sakoma, neduok, Dieve, gyventi reformų metu, o jau 21-ius metus gyvename reformomis – sveikatos, švietimo, savivaldos...

- Ar buvo bent kiek ramesnių laikų?

- Manyčiau, tai buvo 2002-2008 m. Pakankamai geras laikotarpis ir finansiškai stabilus – ir valstybės, ir savivaldybės biudžetai buvo sėkmingai vykdomi. Lengviau buvo dirbti, kai buvo lėšų. Matyt, geras gyvenimas šiek tiek atpalaiduoja, tad po to sunkiau išsitekti sumažėjusiame biudžete. Bet ką darysi, gera ten, kur mūsų nėra. Bus darbų, bus iššūkių, sulauksime ir lengvesnių laikų.

- Ar yra teigiamų poslinkių rajone politinėje kultūroje?

- Kaip šalyje, taip ir rajone. Per 15 metų teko išgyventi daug nepamatuotų kaltinimų, apskundimų įvairioms institucijoms. Atrodo, nebuvo nė vienų metų, kad nebūčiau apskųstas asmeniškai arba administracija. Nė karto nepasitvirtino, bet tai atima daug laiko, kainuoja sveikatos. Daugybę kartų kreipiausi kviesdamas dirbti kartu rajono labui, bet opozicija tik trukdė, kenkė rajonui, o racionalių pasiūlymų nepateikė. Koalicija atvira – protingiems pasiūlymams visada bus pritarta. Tiesa, įvedus elektroninio balsavimo tarybos posėdžiuose sistemą ir posėdžių transliavimas internetu visam pasauliui, sakyčiau, šiek tiek nuramino karštuolius, matyt, pasidarė gėda. Ir šūkaliojimų per posėdžius mažiau, ir sprendimai priimami dažniausiai beveik vienbalsiai. Darbas vyksta, bet nesakyčiau, kad lengva - reikalauja žinių, atsakingumo, pasiruošimo.

- Ką žada ateinančių metų biudžetas?

- Negaliu niekuo nudžiuginti. Į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus neatsižvelgta. Biudžetas dar labiau suspaustas, palyginti su praėjusiais metais mažesnis 1 proc. Kaip minėjau, daug metų kalbama apie savivaldybių savarankiškumą, bet, reikia pripažinti, teisių ne padaugėjo, bet ir sumažėjo (palyginti su 1990-1995 m.), nesilaikoma Europos vietos savivaldos chartijos, subsidiarumo principo. Štai naikinant apskritis buvo žadama, kad visa žemė turėtų būti perduota savivaldybėms, bet, užuot tai įgyvendinus, buvo atimtos teisės disponuoti ir miestų žeme.

- Ar šalis nesusilauks ES sankcijų už Chartijos nesilaikymą?

- Šiais metais Finansų ministerija beveik neatsižvelgia į LSA pasiūlymus. Paskutiniame LSA valdybos ir tarybos posėdyje nusprendėme, jeigu ir toliau bus laikomasi tokios pozicijos, LSA kreipsis į Europos Sąjungos institucijas dėl Vietos savivaldos chartijos nuostatų pažeidimo. Jeigu savivaldybėms nebus skirtas finansavimas visoms funkcijoms vykdyti, LSA kreipsis į teismus, kaip jau kartą buvo padaryta ir laimėta – šalies savivaldybėms Vyriausybė teismo sprendimu grąžino virš 300 mln. litų.

- Visus 15 metų esate aršiai puolamas opozicijos, bet sėkmingai išsilaikote pareigose, kaskart kadencijai įsibėgėjus koalicija pasipildo ir sustiprėja. Kaip pavyksta to pasiekti?

- Džiaugiuosi išsiplėtusia ir sustiprėjusia koalicija – 18 tarybos narių. Tai užtikrina stabilų tarybos darbą. Bendraujant su žmonėmis teigiamų rezultatų duoda patirtis, stažuotės – esu stažavęsis Izraelyje, JAV ir kt. šalyse. Galbūt padeda ir įgimtos savybės sutarti su žmonėmis.

- Kaip atgaunate jėgas, pailsite?

- Didžiausias ramstis gyvenime – šeima. Stengiuosi kuo daugiau pasidžiaugti bendravimu su brangiausiais žmonėmis.

Turiu laisvalaikio pomėgį - medžioklę, bet čia man svarbiausia ne pats šaudymas, o buvimas gamtoje. Kartais nė neketinu iššauti, tiesiog malonu pabūti kokiame ramiame kampelyje, stebėti gyvūnus. Ne mažiau mėgstu ir darbą darže. Ne su pirštinėmis – malonu liesti žemę rankomis, ji tarsi sugeria nuovargį, suteikia jėgų. Savo darže prisiauginame ir ekologiškų daržovių.

- Ar mėgstate savo darbą?

- Jeigu nemėgčiau, turbūt dirbčiau ką kitą. Per 15 metų įpratau prie iššūkių, stengiuosi juos įveikti, dirbti rajono žmonėms. Jų atiduoti balsai už mane ir mano komandą įpareigoja.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ
 

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis