Principas, kurio dera laikytis miško savininkui, yra paprastas - "iškirtai – atsodink".

Miško atkūrimą ir įveisimą reglamentuoja Miškų įstatymas, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių.        Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.

Miškų įstatymas reikalauja, kad želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių pareigūnai balandžio – birželio mėn. tikrins 2012 metais plynai iškirstų biržių atkūrimą, kurios turėjo būti atkurtos jau pernai. Kas nespėjo atlikti šių darbų, dar nevėlu padaryti šį pavasarį.

Miškas gali būti atkurtas dirbtiniu būdu sodinant, savaiminiu atžėlimu ar mišriu būdu, kai savaiminis atžėlimas netolygus ar nepakankamas. Miško atkūrimo būdas būna nurodytas miškotvarkos projekte arba, kai miškotvarkos projekto nėra, miško želdinimo ir žėlimo projekte. Sodinant mišką sodmenys parenkami pagal augavietę ir tikslinę želdinių paskirtį. Sodinukų tankumas ir išdėstymas priklauso nuo medžių rūšies, augavietės sąlygų, mišrinimo ypatumų. Miškas laikomas atkurtu kai medelių tankis atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, yra didesnis arba lygus kaip: pušies 2,5 tūkst. vnt/ha (pelkinėse augimvietėse 0,5-1,2 tūkst. vnt/ha), eglės, klevo, uosio 1,6 tūkt. vnt/ha, ąžuolo 1,8 tūkst. vnt/ha, liepos, beržo, juodalksnio, baltalksnio 1,5 tūkst. vnt/ha.

Kai privataus miško kirtavietėje penktaisiais metais po medyno iškirtimo tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje yra mažesnis nei nurodyta, miškas laikomas neatkurtu ir jo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija miško savininkų lėšomis.

Miško valdytojams, savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei jų valdoje per nustatytus terminus neatkurtas iškirstas miškas.

Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose  - iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi: t.y. šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai, taikomos apsaugos priemonės nuo pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, atsodinami žuvę tikslinių medžių rūšių medeliai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda už miško neatkūrimą per Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nustatytus terminus siekia proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po 289 eurus ir pareigūnams – po 434 eurus.

Valstybinės Miškų tarnybos

Miškų kontrolės skyriaus

Vilniaus teritorinio poskyrio informacija