Mes turime 278 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:657
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3380
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:55668
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Meningokokinė infekcija – kaip atpažinti ir kaip saugotis

2016 m. kovo 2 d., trečiadienis, Nr.16 (1549)

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriui kovo 4 d. pranešta apie du mirties nuo žaibinės meningokokinės infekcijos atvejus. Mirė vaikai – vienas iš jų lankė ugdymo įstaigą.

Artimą sąlytį su susirgusiais vaikais turėjusiems asmenims skirtas profilaktinis gydymas antibakteriniais preparatais, sveikatos būklės stebėjimas, ugdymo įstaigos aplinkos valymas.

Specialistai primena, kad bakterinė meningokokinė infekcija plinta per seiles: kosint, čiaudint, valgant, geriant iš bendrų indų, dalijantis higienos priemonėmis, cigarete, bučiuojantis. Susirgti didesnė tikimybė vaikų ir jaunų žmonių kolektyvuose, blogai vėdinamuose butuose, žiemą, ypač padidėjus sergamumui ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Gleivinių barjerą ir bendrą organizmo atsparumą ypač sumažina rūkymas, pasyvus rūkymas. Susilpnėjus gleivinių apsaugos barjerui, padidėja imlumas infekcijoms. Rizikos grupei priklauso ir imunosupresinės būklės asmenys.

Bakterine meningokokine infekcija užsikrėsti galima artimai kontaktuojant (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, kartu miegant ir pan.) su sergančiu asmeniu ar sveiku bakterijų nešiotoju.

Suaugusieji dažniausiai būna bakterijų nešiotojai. Manoma, kad apie 5-10 proc., o sergamumo meningokokine infekcija pakilimo metais – 20-30 proc. žmonių gali būti meningokoko bakterijos nešiotojai. Tačiau sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas. Žmogui nustačius meningokokinę infekcija, jis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, asmuo tampa nepavojingas aplinkiniams.

Meningokokinės infekcijos sukėlėjas labai neatsparus aplinkoje: +10 °C temperatūroje žūsta per 2 val., +50 °C – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėjus sunaikina greit, o tiesioginiai saulės spinduliai užmuša per 2-6 val. Patalpose dezinfekcija neatliekama, rekomenduojamas tik vėdinimas, drėgnas valymas.

Pradžia primena gripą ar peršalimą

Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinės infekcijos pradžia nesiskiria nuo gripo ar kitos peršalimo ligos: krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą, gali pykinti. Galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo. Medikai ragina atkreipti dėmesį į meningokokinei infekcijai būdingą bėrimą. Iš pradžių jo gali nebūti, bet užklupus žaibinei formai išryškėja iš karto. Kita vertus, šio specifinio bėrimo maždaug 20 proc. ligonių apskritai neatsiranda, pasireiškia kiti meningito požymiai.

Liga dažniausiai užklumpa sveikus, stiprius, niekada nesirgusius žmones, tuos, kurių organizmas tiesiog pernelyg audringai reaguoja į užkratą. Mirštamumas nuo žaibinės formos ligos labai didelis visame pasaulyje. Manoma, kad meningokokine infekcija suserga asmuo, turintis tam tikrą imuninės sistemos defektą. Juk kai kurie perserga išvis nepatirdami jokių simptomų. Tas pats mikrobas daugumai gyventojų sukelia paprasčiausią slogą.

 

Profilaktika

Lietuvoje yra galimybė pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos, sukeltos B grupės meningokoko bakterijų, kurios dažniausiai sukelia ligą ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Kitos vakcinos apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos.

Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su ligoniu (šeimos nariams, suolo draugams), per 7 dienas po sąlyčio rekomenduojama chemoprofilaktika. Tai yra vienkartinė antibakterinių vaistų dozė, kurią paskiria šeimos gydytojas. Artimo sąlyčio neturėjusiems asmenims chemoprofilaktika nerekomenduojama.

Patarimai tėvams, kurių vaikai lanko ugdymo įstaigas
Tėvams, kurių vaikai lanko darželį ar mokyklą, kurios auklėtinis susirgo meningokokine infekcija, patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su sirgusiuoju stebėti vaiko sveikatos būklę (kasdien matuoti temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, vėmimas, odos bėrimai), būtina apžiūrėti vaiką, ar nėra bėrimo. Jis paprastai atsiranda ant blauzdų, šlaunų, liemens, pilvo apačioje. Bėrimą sudaro dideli vyšninės spalvos pilko atspalvio taškiukai, kurie gali susilieti į iki 2 cm dydžio mėlynes. Būtina konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Jolanta SAVICKIENĖ

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja

 
Reklaminis skydelis