Mes turime 184 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2018
mod_vvisit_counterŠią savaitę:5411
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:52737
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

2015 m. Lietuvoje mažėjo prieglobsčio prašytojų

2015 m. vasario 10 d., trečiadienis, Nr.11 (1544)

Pirmą kartą Pabradės užsieniečių registravimo centre (URC) apsilankiau prieš porą dešimtmečių. O ir vadinosi jis kitaip, nebuvo ir pastato, kuriame dabar gyvena prieglobsčio prašytojai, buvo sovietinių kareivinių ir barakų liekanos. Tuomet darytos fotografijos apkeliavo ne vieną parodą Lietuvoje ir užsienyje. Visada įdomu sužinoti, kaip verda gyvenimas tose vietose, kur teko lankytis anksčiau. Tad gavęs kvietimą dalyvauti VSAT prie Lietuvos VRM Užsieniečių registracijos centro 2015 metų veiklos ataskaitiniame susirinkime mielai važiavau į Pabradę. Tiesa, susirinkimas vyko ne Pabradės URC, o „Ryto“ gimnazijoje, nes šiais metais VSAT vadovybė praktikuoja, kad veiklos ataskaitos susirinkimai vyktų vietos bendruomenės patalpose, o ir susirinkimuose dalyvautų visuomenės ir bendruomenės atstovai. Tai vienas iš atvirumo kriterijų.

Į susitikimą atvyko VSAT vado pavaduotojas, laikinai einantis vado pareigas pulkininkas Antanas Montvydas, kiti atsakingi pareigūnai. Susirinkime taip pat dalyvavo Švenčionių r. savivaldybės administracijos direktorius Andrius Šarėjus, Švenčionių r. PK viršininkas Josif Kuzmickij, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir kiti. 2015 metų URC veiklos ataskaitą pristatė URC vadas Remigijus Volikas.

Tai kaip gi gyveno 2015 metais URC? Prieš kalbėdami apie rezultatus, pakalbėkime apie pačios įstaigos paskirtį. URC vykdo keletą uždavinių. Pirmiausia turi užtikrinti teismo sprendimu sulaikytų užsieniečių apgyvendinimą, apgyvendina prieglobsčio prašytojus, atlieka tyrimą dėl centre sulaikytų ar apgyvendintų užsieniečių tapatybės nustatymo, o tai padaryti kartais nebūna lengva, URC tiria tų užsieniečių atvykimo, o tiksliau patekimo, aplinkybes, tvarko jų apskaitą bei vykdo užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos.

O dabar apie skaičius, kurie apibūdina URC veiklos dinamiką 2015-aisiais. URC vienu metu gali būti apgyvendinti 182 užsieniečiai – 94 sulaikytieji ir 88 prieglobsčio prašytojai. 2014 metais per metus centre iš viso gyveno 676 užsieniečiai, iš jų 329 buvo prieglobsčio prašytojai, o 2015-aisiais per metus apgyvendinta 631, iš jų prieglobsčio prašytojų buvo jau tik 199. Kaip akcentavo pranešėjas, Lietuvoje stebima atvirkštinė tendencija – Europoje prieglobsčio prašytojų daugėja, o Lietuvoje mažėja. Sumažėjo ir prieglobsčio prašytojų, kurie jo pasiprašė gyvendami centre. 2014 tokių buvo 138, o 2015 – tik 30. Nemažai asmenų pasišalina iš centro arba tiesiog nebegrįžta į centrą. 2015 tokių asmenų buvo 90. Kaip pažymėjo gerb. Remigijus Volikas, anksčiau pagrindiniai prieglobsčio prašytojai buvo Gruzijos piliečiai, o 2015 jų gerokai sumažėjo, bet visgi buvo 51 asmuo, 50 prieglobsčio prašytojų buvo iš Ukrainos, 32 iš Rusijos, 28 iš Afganistano, kitų daug mažiau. Beje, kalbant apie negrįžusius į URC, tai čia lyderiai Gruzijos piliečiai, jų negrįžo net 32. Trumpai drūtai tariant, pasitaikius progai jie net nepasakę ačiū už rūpestį varo toliau į Vakarų Europą.

Kalbėdamas apie URC apgyvendintų prieglobsčio prašytojų buitines sąlygas vadas pažymėjo, kad 2015 m. vidaus remonto darbams buvo išleista 97 tūkst. eurų ir 7700 eurų materialinio buitinio aprūpinimo pagerinimui. Iš 467 į URC pristatytų sulaikytų užsieniečių 94,6 proc. pristatė VSAT pareigūnai, o 5,4 proc. pristatė policijos pareigūnai. Žinoma, ne visi URC apgyvendinti užsieniečiai jau tokie šventi. 2015 m. buvo ne tik negrįžimo į URC atvejų, bet ir turto sugadinimo atvejai. Iš kaltininkų išieškota 1245 eurai nuostolių, nuostolis padengtas pilnai. Beje, sulaikytų asmenų bendrabučio kapitaliniam remontui iš Europos gražinimo fondo buvo gauta 478 tūkst. eurų, o buitiniam aprūpinimui gerinti – 86 tūkst. eurų. Nemaža dalis nelegaliai į Lietuvą patekusių užsieniečių grąžinama namo į kilmės šalis. Tai nemažai kainuojančios operacijos, ir ne tik finansine, bet ir žmogiškųjų resursų prasme. 2015 m. į kilmės šalis buvo išsiųsta 66 proc. nelegaliai į Lietuvos teritoriją patekusių užsieniečių. Kaip jau minėjau, nemaža dalis į URC patenkančių užsieniečių nėra šventieji, tad padaroma nemažai vidaus tvarkos pažeidimų. Iš viso tokių pažeidimų 2015 m. padaryta 354, 74 iš jų – negrįžimas į URC per nustatytą laiką (24 val.). užfiksuoti 44 alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo ir apsvaigimo nuo jų atvejai bei kiti vidaus tvarkos pažeidimai.

Kadangi URC sudėtinga struktūra, tai ir pareigūnams darbo netrūksta. 2015 m. URC personalą sudarė 97 darbuotojai. Didžiausia jų dalis – apsaugos skyrius, kurį sudaro 47 etatai.

Remdamasis URC vado Remigijaus Voliko pranešimu apie centro veiklos rezultatus 2015 m. apžvelgiau keletą pagrindinių krypčių, nes jos gana svarbios ne tik URC, bet ir šalia jo gyvenantiems žmonėms. Juk svarbu žinoti, kiek tų nelegaliai į Lietuvą patekusių užsieniečių apgyvendinta Pabradėje įsikūrusiame URC, nes patenka visokių asmenų. Žinojimas svarbus ir dabar, kai vis garsiau kalbama apie tą dieną, kai į Lietuvą bus pradėti vežti Europą užtvindę pabėgėliai. Galbūt čia jų pateks vos vienas kitas, nelabai jau pietiečiams prie širdies mūsų klimatas, o ir sąlygos daug prastesnės siūlomos nei, tarkim, Vokietijoje.

Po URC vado Remigijaus Voliko kalbėjęs VSAT vado pareigas laikinai einantis Antanas Montvydas padėkojo URC personalui už atliktus darbus, o kadangi daugiau norinčių kalbėti neatsirado, tai tolesnės diskusijos vyko prie kavos puodelio.

Algis JAKŠTAS