Kai pradėjau dirbti su augalais, man savaime pradėjo vertis ir ateiti žinios, kurių dar nebuvau skaičiusi, o apie kai kurias iš jų dar iki šiol kalbama puse lūpų arba visai nekalbama. Savaime kilo klausimai, ir savaime ateidavo atsakymai, suvokimai.

Ar kada pagalvojote, kiek nereikalingos buitinės chemijos, vaistų ir daiktų mums įperšama reklamos pagalba? Kaip mus žavi fabrikiniai, masiniai gaminiai?

O apie tai, kad visi šie daiktai ir dalykai mus, biologines būtybes, nutolino nuo gamtos per šviesmečius?

Ar valgote tai, ką nori valgyti jūsų kūnas? Ar be jokio įsigilinimo valgote tai, ką pataria moksliniai straipsniai ar viena kitai prieštaraujančios dietos? (Supraskite teisingai – nesu nusistačiusi prieš mokslininkų darbus ir išvadas, tik gal ne viskuo aklai reikia tikėti...)

Ar jus kamuoja įvairūs odos bėrimai, skrandžio opos ar nepaaiškinamos kilmės simptomai, skausmai, nemiga? Jei taip, ar nesusimąstėte, kad jūs patys turėtumėte ieškoti šių negalavimų priežasčių? Nes didelė tikimybė, jog jos yra psichologinės. Pašalinus priežastį dažnai išnyksta ir negalavimas, ir joks kitas žmogus iš šono nepadarys šio atkuriamojo darbo už jus.

Ar žinote, kad oda yra kvėpavimo organas, ir kad tai, ką ant jos tepate yra lygiai tiek pat svarbu, ką valgote? Ir kad beveik visoje kosmetikoje yra naudojami dirbtiniai konservantai, kvapikliai ir kitos „tobulinančios“ kosmetikos gaminius medžiagos, išgaunamos sintetiniu būdu arba iš naftos?

Kodėl mes taip nebemylime savęs, kad leidžiame save tepti, maitinti ir dusinti visu chemijos pertekliumi šiame, rodos, tokių didelių pasiekimų kupiname laikmetyje?

Kodėl, kai gyvenimas yra tapęs (gal ir nėra, bet juk to visomis priemonėmis siekiama) saugus, mes kenčiame nuo nervinių sutrikimų, baimių, vienatvės ir liūdesio?

Kodėl, viskam gausėjant buityje, mes nebemokame nuoširdžiai ir paprastai vieni kitų apkabinti ar atvirai pasikalbėti?

Visa, ką mes matome ir nematome, yra mus supančios energijos ir vibracijos – taip mes sąveikaujame su visa mus supančia aplinka. Todėl, būtent todėl, yra reikalingas visa apimantis supratimas, norint kažką „pagydyti“, pakoreguoti, harmonizuoti, atstatyti ar atkurti.

O dabar galite paklausti, kuo tai susiję su mano rankų darbo, „naminiais“ – kaip aš juos vadinu, gydomaisiais tepalais, kremais bei žolynų arbatomis? Kuo tai susiję su gydymu per rankas (rankomis), pasaulyje vadinamu įvairiais pavadinimais – reiki, gydymu šviesa, gydymu gyvybine energija, bioenergija, kvantine energija, intuityviu gydymu ir pan.?

Viskuo! Ir tiesiogiai.

Kiekvieno mūsų teisė ir laisvė rinktis, ką naudoti, ir dėl ko. Tačiau kiekvieną mūsų veiksmą lydi mažytė nematoma paslaptis, ypač daug paslapčių slypi visuose rankų darbo gaminiuose ar gydymuose energijomis.

Žolės, surinktos ir paruoštos vartojimui žmogaus rankomis, turės kur kas daugiau gyvybinių galių ir paveikumo nei tos, prie kurių žmogaus rankos neprisilietė. Taip pat labai svarbu, gal net svarbiausias dalykas šiame procese – kieno rankos ruošia augalus: labai svarbu žmogaus vidinis „turinys“, t.y. jo paties mintys ir požiūris į daugelį dalykų, ketinimas, intencija, kam ir kodėl visa tai daroma. Svarbu ir įsiklausymas į gamtos ritmus, ir, dažniausiai vidinės, maldos, kurių vibracijos išgrynina erdvę ir suteikia gydomąją (gyvybinę) galią šiems gaminiams. Minties galia turi didelę įtaką rankų darbo gaminiams, o ypač – skirtiems sveikatai palaikyti.

Plečiantis ir sparčiai augant ir vystantis technologijoms rankinis žolių apdorojimo bei kitų natūralių gaminių gaminimo būdas atrodo kiek primityvokas, bet visa, kas natūralu, iš tikrųjų yra labai paprasta, ir paveiku.

Dar vienas svarbus momentas: teko matyti r stebėti daugybę atvejų, kai žmonės turi įvairių baimių vartoti augalus, o pati stipriausia iš jų - bijo augalais nusinuodyti. Be abejo, čia yra tam tikrų suderinamumo ar dozavimo variantų, bet tiesa yra ta, kad vartojant augalo preparatą nurodytu kiekiu ar laiku (kai kada tai labai svarbu), niekaip negali pakenkti nei žmogui, nei gyvūnui, nebent esate alergiškas konkrečiam augalui.

Kviečiu atsigręžti į gyvąją gamtą. Ji yra visur aplink mus, tad tereikia tik ištiesti ranką ir jau turime vaistą uždėti ant žaizdos, ištiesiame kitą ranką - turime žiedą, žolę ar šakelę gydančiai arbatai. Netgi žiemą galima pasikarpyti aviečių, mėlynių, pušų, eglių šakelių arbatai, pasirinkti alksnių kankorėžiukų.

Tai juk tikras stebuklas!

Silvija GLODEN