Mes turime 88 svečius online

Apsilankymų šiandien:278
Apsilankymų vakar:586
Apsilankymų šį mėn.:10675
Apsilankymų iš viso:1551504

15 metų veiklos sukaktį pasitinkančiai Švenčionėlių Mindaugo gimnazijai – netikėtas valdžios smūgis

2015 m. lapkričio 7 d. šeštadienis, Nr.83 (1519)

Kodėl meras nori „optimizuoti“ gimnaziją, kuriai užtenka visko: moksleivių, mokinio krepšelio finansavimo, kūrybiškumo ir ambicingų siekių?

 

Ir atėjo liberalai...

Gražiai įvilkusi į madingą tinklo optimizavimo rūbą ir aplipdžiusi jai vienai težinomais tikslais – pagerinti tai, kas ir be jų gerai, naujoji rajono valdžia pradėjo ruošti dirvą dviejų mokyklų sujungimui.

Tuo tarpu tikrieji sujungimo tikslai lieka suprantami nebent jiems patiems arba nuspėjami atidžiau stebintiems jų veiksmus. Godumą išduoda anaiptol ne vien žvilgsniai ir asmeninės skolos. Ne vienas jų daug kartų kartojo: „Va, kai ateisim valdžion...“ Ir atėjo. Prieš rinkimus susigundęs magišku žodžiu „permainos“, ne vienas gyventojas dabar kraupsta.

 

Atgal į praeitį!

Jau visą pusmetį sklandžiusios kalbos apie valdžios planus perkelti gimnaziją į progimnaziją pasitvirtino oficialiai. Antradienį į Švenčionėlių Mindaugo gimnaziją atvyko meras Rimantas Klipčius su vieninteliu savivaldybės administracijoje švietimą išmanančiu liberalų įkaitu Kęstučiu Kapačinsku. Meras pareiškė, kad atvyko padiskutuoti. Jeigu tik tiek ir tereikėję, diskusija galėjo būti trumpa. Išgirdęs vieningą gimnazijos bendruomenės (darbuotojų, moksleivių ir tėvų komiteto atstovų) nuomonę – nepritarimą, galėjo dar su šviesa ramiai vykti į sostinę, namo, ir susigalvoti prasmingesnių darbų rajono labui, pavyzdžiui, padirbėti su dokumentais ar padaryti eilinį vizitą Vilniuje. Neturėdamas argumentų diskusijai, meras dvi valandas varė propagandą – piršo gimnazijos bendruomenei pagerinimą, perkeliant ją ten, iš kur prieš 15 metų išėjo kurti savo Mokyklos, atgal – į progimnaziją. Visa bendruomenė tokio pagerinimo nenori. Kodėl to nori meras?

 

Viskas – tik dėl sporto salės?

Meras R.Klipčius užsikabino ir atkakliai laikėsi, esą mokiniai rudenį patys skundėsi, kad per maža sporto salė, taip pat valgykla. Tai rajono valdžia ir pasičiupo kaip argumentą, kad reikia jungti dvi mokymo įstaigas, kurias atskirti dar neseniai reikalavo Švietimo ir mokslo ministerija. Esą, reikia pagerinti sąlygas.

Tuo tarpu susitikime moksleivių atstovai jau gailėjosi paatviravę ir mažoką sporto salę bei valgyklą vadino nereikšmingais, palyginti su visu čia turimu gėriu: puikia akademine aplinka, emociniu saugumu, gerai aprūpintais kabinetais, ramybe, puikiomis sąlygomis mokytis, ruoštis brandos egzaminams. „Neįsivaizduojate, kaip gera širdyje, kai vakare mokykloje sutikta mokytoja pasiteirauja, kaip praėjo diena, - jausmingai kalbėjo dvyliktokė. - Nors jungimas manęs jau nepalies, negaliu tylėti, nes noriu, kad ir kiti vaikai turėtų tokias pačias puikias sąlygas, kokiomis mokiausi aš“.

Tokie betarpiški santykiai paprastai susiklosto nedidelėse bendruomenėse visų narių pastangomis.

„Užtenka mums tos salės, mes nesiskundžiame, - su nerimu ir nuostaba kalbėjo kita moksleivė. - Mums ir taip gerai, dalį pamokos galime sportuoti ir šalia esančiame hipodrome“. Šių žodžių meras tarsi neišgirdo, toliau tęsė – reikia jungti, nes 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu iš regionų plėtrai skirtų lėšų jis esą gaus 1 milijoną eurų progimnazijos priestato statybai, kuriame bus, anot jo, normali, ilgesnė sporto salė. Atrodo, daugelis susirinkusiųjų pradėjo viską suprasti. Tai patvirtina tėvų replikos, kaip antai: „Nedarykit iš mūsų vaikų biznio“.

Gyvenimiška patirtis verčia abejoti, kad viskas užvirė tik dėl sporto salės. Tiesa slypi kažkur giliau?

 

Neturi problemų

„Tai, kad sporto salę ir valgyklą vaikai įvardijo kaip problemas, nereiškia, kad laikome jas svarbiomis, - paaiškino svečiams direktorė. - Tai reiškia, kad mes iš tikrųjų neturime jokių rimtų problemų ir tik norime ramiai dirbti“.

Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos bendruomenė nepasidavė. Tokio pagerinimo, kuris akivaizdžiai tik pablogintų sąlygas, jiems nereikia. Vienas po kito pasisakę mokytojai džiaugėsi, kaip jiems čia gerai, kokios geros sąlygos ir mokytojams, ir moksleiviams. Įvertinę realijas, mokytojai nesiskundė net sumažėjusiais atlyginimais, nieko mero neprašė, tik palikti viską kaip yra.

 

Visi klausimai – į tyrus

Gerai žinantys situaciją, susirūpinę mokytojai teikė konkrečius klausimus, į kuriuos meras atsakymų neturėjo, tad atkakliai kartojo frazę apie galimybę gauti 1 mln. eurų naujos sporto salės statybai. Periodiškai jis tarstelėdavo, kad į jų nuomonę bus atsižvelgta, be jų pritarimo nieko nebus daroma, bet čia pat, pats sau prieštaraudamas, toliau dėstė savo planus, kurie kėlė nerimą, kad viskas jau nuspręsta. Meras tepaguodė, kad jungimo procesas gali užtrukti 3-4 metus.

Mokytojai klausė, ar gimnazistų atėjimo laukia progimnazija? Kaip meras ruošiasi sutalpinti gimnazistus progimnazijos patalpose, kai ten yra tik 8 kabinetai, o gimnazistams reikia 18? Ar sausakimšoje mokykloje bus užtikrinta tokia pat gera akademinė aplinka, emocinis saugumas? Kaip gali pagerėti sąlygos, kai į progimnazijos sporto salę, kurioje jau dabar vienu metu dirba po 2-3 klases, susigrūs dar po 2-3 tuo pačiu metu?

Meras pripažino, kad akademinė aplinka dabar gimnazijoje, žinoma, geresnė, bet porino savo: „Niekas čia nepasikeitė nuo mano mokslo laikų, niekas nepagerėjo“. Pedagogus tokios kalbos labai įžeidė. Salėje pasigirdo: „Kaip nepasikeitė, nepagerėjo?“. Įrengtas trečias aukštas, daugelis kabinetų idealiai sutvarkyti, ir akademinė aplinka nuosekliai gerėja, ir moksleivių rezultatai“. Tik meras to nemato?

 

Ar sporto salė išspręs demografines problemas?

Neturėdamas argumentų prieš gimnazijos bendruomenės išsakytus teiginius, meras nuklydo į lankas. Išgirdęs, kad čia viskas gerai, jis liepė nežiūrėti, kas yra dabar, o galvoti, kas bus po 5-7 metų. Kaip jie spręs mokytojų senėjimo problemą, o ir vaikų, anot mero, gali nelikti... Atkirtį davė devintokas: „O Jūs tikitės, kad sporto salė ar gimnazijos perkėlimas išspręs demografines problemas? Ar pedagogų senėjimo problemą?“ Pastaroji mero įvardinta - neva pedagogų senėjimo problema ir tai, kad neatvažiuoja jauni, – nuskambėjo išvis kaip akibrokštas. Visi etatai užpildyti, kol kas nėra kur važiuoti. Gal merui ir nepatinka penkiasdešimtmečių karta, kokių daugiausia yra ir šioje gimnazijoje, bet jiems iki pensijos – po 10-15 metų.

 

Nukentėtų ir finansiškai

Apibendrindama gimnazijos direktorė Daiva Gaidamavičienė sakė, kad gimnazijos perkėlimas į progimnazijos patalpas pablogintų sąlygas visapusiškai. Be abejonių, pablogėtų akademinė aplinka, su tuo sutinka ir meras. Tokių puikių sąlygų jau nebūtų. Neliktų dvasinio komforto, keistųsi santykiai. Vėl susidurtų skirtingų amžiaus tarpsnių moksleiviai, kas yra labai nepageidautina ir buvo labai svarus argumentas atskiriant gimnazijas nuo jaunesnių klasių. Be abejo, mokykla nukentėtų ir finansiškai – mažėtų mokinio krepšelio lėšos, nes kuo didesnė mokykla, tuo mažesnis krepšelio koeficientas. Neišvengiamai mažėtų ir paslaugų moksleiviams, neliktų mobilių konsultacijų. Dėl to suprastėtų ir mokymosi rezultatai, taip pat būtų apribotos galimybės Švenčionėlių gimnazistams įstoti į aukštąsias mokyklas.

Ar progimnazija pasirengusi priimti dar vieną mokyklą? Ar meras turi lėšų bendrabučio remontui? Be šių patalpų vaikai niekaip neišsitektų.

 

Pasiūlymai

Gimnazijos bendruomenė neprieštaravo, kad sąlygas pagerintų nauja sporto salė, bet nesuprato, kodėl už tą patį milijoną jos negalėtų pastatyti čia, prie gimnazijos. Vietos kiek nori, net projektas yra. Įrengiant trečią aukštą buvo numatyta ir nauja sporto salė su baseinu. Galbūt „Maltosa“ pertekline šiluma galėtų ir vandenį šildyti. Būtų puiku. Keista, bet merui toks pasiūlymas nepatiko, esą tas projektas liko neįgyvendintas... „Tai įgyvendinkit!“ - siūlė žmonės, bet nesulaukė atsako.

 

Pinigai

Statybininkus prajuokino klausimas, ar už 1 mln. eurų (meras giriasi tiek užsitikrinęs) galima pastatyti mokyklos priestatą ir įrengti modernią sporto salę. Pasak jų, reikia keliskart daugiau. Apie lėšas bendrabučio remontui apskritai nekalbama.

Tik puse lūpų meras užsiminė apie biudžeto lėšas ir prisipažino, kad biudžetas šlubas. ES projektuose savivaldybė turi prisidėti 15 proc., o kartais ir daugiau savo lėšomis, t. y., mūsų visų lėšomis – iš rajono biudžeto, kuris šiais metais nevykdomas.

Į kokią avantiūrą valdžia bando įtraukti Švenčionėlių Mindaugo gimnaziją, jau turinčią ir savo tradicijas, ir savo istoriją?

Dideliems mero užmojams pinigų nėra. Galima nebent sugrūsti dvi mokyklas į vieną pastatą ir laukti stebuklų. O gal tai ir svarbiausia – sugrūsti?

 

Pakomentuoti situaciją paprašiau buvusią vicemerę Rają Krupeniną, pedagogę, kuravusią rajono švietimą beveik dešimtmetį.

 

Valdžios pareiga ne griauti, o kurti. Pareikalaukime!

Tarybos narė Raja Krupenina:

Blogai, kad einama lengviausiu keliu. Vietoj to, kad spręstų klausimą dėl sporto salės ir maitinimo taško, valdžia linkusi geriau nubraukti visas gimnazijos pastangas ir pasiekimus ir ją iškeldinti.

Aišku, kad dabartinei valdžiai sunkiai sekasi lobizme, o gal atmestinai žiūri į švietimą. Jau nutrauktas Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos projekto finansavimas (nesugebėjo įsisavinti skirtų pinigėlių). Reikia pripažinti, kad mūsų rajone kiekviena gimnazija turi savo kultūrą, savo istoriją, savo tradicijas. Ir ne per vieną dieną to pasiekiama. Mindaugo gimnazijos viso kolektyvo kruopštų darbą meras su savo dauguma gali nubraukti vienu sprendimu. Šiandien nėra modernios salės ir erdvių maitinimo patalpų, o rytoj nebus visos geros ugdymo aplinkos, praktiškai – nieko.

Tai gal reikia strategiją pakeisti nuo griaunančios į kuriančią? Tai mūsų vaikų, mokytojų ir tėvų darbas, visuomenės turtas, kurį reikia gerbti. Galvos skausmas negydomas kitų sąskaitą. Juk planuose buvo ir salė, ir maitinimo patalpos pačioje gimnazijoje. Nereikia jos niekur tremti. Tik reikia padirbėti. Mindaugo gimnazijos bendruomenė verta valdžios pastangų.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ