Mes turime 257 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1635
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20179
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:67505
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Vietoj žadėto skaidrumo ir demokratijos įsigali „šeimyninė ranga“ ir kultas

2015 m. spalio 10 d. šeštadienis, Nr.75 (1511)

Nuo rinkimų praėjo pusmetis, nauja valdžia valdo šeštą mėnesį. Kokie įvyko pokyčiai? Pasidomėti paskatino aktyvaus piliečio iš Pabradės skambutis ir susirūpinęs balsas: „Pažiūrėkite, kas darosi!“

 

Nėra pinigų!“

Aktyvus visuomenės veikėjas (redakcijai pavardė žinoma, bet jo paties labui nenurodome net inicialų, nes jam dar teks ne kartą tapti prašytoju – ne sau, visuomenei gerus darbus darant, žmogus bijo keršto) piktinosi, kad į jo, kaip piliečio, kuklų prašymą, kur, anot jo, ne pinigų, o tik geros valios reikia, iš Pabradės seniūno išgirdęs trumpą: „Nėra pinigų!“ Nenustebkite – Pabradėje seniūno vis dar nėra, bet seniūno pareigas einantis lenkų statytinis Edvard Voršinski jau viešai vadinamas seniūnu. Taip jis buvo pristatomas ir neseniai vykusioje šventėje, nors dar net konkurso nebuvo.

 

Konkursai - pranašystės

Konkursai pareigoms užimti – atskira tema. Mūsų rajone dabar jie vyksta iš kito galo – rajono valdžia pirma suranda tinkantį ir sutinkantį kadrą, o tik po to skelbiamas konkursas. Kadrai dažniausiai vilniečiai, matyt, tarp savų nėra tinkamų - reikia aukštojo išsilavinimo, reikia išlaikyti testus valstybės tarnybos departamente. Turbūt nereikia ypatingų gebėjimų pranašauti, kas laimės konkursą. Tad be didesnės rizikos pranašaujame: Pabradės seniūno konkursą kada nors laimės Edvard Voršinski, nors, šaltinių teigimu, tarybos narys Antonij Jundo tam priešinasi. Gal procesas stringa ir dėl šių vidinių lenkų prieštaravimų? Mūsų žiniomis, E.Voršinskį palaiko Seimo narys Zbignev Jedinski. Atomazga bus įdomi – kuris galingesnis?

Kol nėra savų arba jie tokie, kad neįmanoma prastumti, nėra ir konkursų, nors tiek laisvų darbo vietų rajone dar nėra buvę. Trys savivaldybės administracijos skyriai greit pusmetis be vedėjų, dėl psichologinio spaudimo pareigų atsisakys dar ne vienas vedėjas, pareiškimą parašė Sarių seniūnė, dvi mokyklos – Adutiškio ir Švenčionių Zigmo Žemaičio – be direktorių, be direktoriaus ir Švenčionėlių socialinių paslaugų centras, „Švenčionių švara“ taip pat be direktoriaus, nors jam skirti nereikia ir konkurso. „Švenčionių švaros“ direktoriaus pavaduotojas Juozas Šiaudinis, faktiškai pradėjęs direktoriauti dar esant ankstesniam direktoriui, oficialiai į šias pareigas neskiriamas. Pikti liežuviai kalba, kad jis nelabai įtinka jį čia atviliojusiems, nes nesutinka vykdyti paliepimų.

 

Politinė „švogerystė“ Pabradėje

Balsavusiems už Klipčių tandemą pats laikas pasidomėti, kaip ten su ta korupcija, asmeniniais interesais, galbūt ir asmeninėmis sūnaus ir tėvo skolomis, nes vos per penkis mėnesius rajoną apraizgė interesų voratinkliai. Kaip minėjau, šią savaitę skambinęs pilietis vardijo, anot jo, atvirai korupcines schemas ir baisėjosi, kad niekas to tarsi nemato. Dabartinė valdžia paskelbė, kad „Švenčionių švaroje“ dirbo vien giminės. Tarp šimto darbuotojų tikriausiai keletas jų buvo, bet pažiūrėkime, kaip keičiasi padėtis prie naujos valdžios. „Ateisim ir visus darbus užimsim“, - atvirai grasino prieš rinkimus vienas iš dabar aukštai sėdinčiųjų. Taip ir padarė – kur tik įmanoma, vien giminės, draugai ir artimieji.

1. Vietoj savo noru (beje, kaip ir visi kiti) išėjusio iš darbo Pabradės komunalinio ūkio direktorius naujuoju direktoriumi tapo lenkų partijos ilgamečio tarybos nario Antonijaus Jundo sūnus.

2. Vietoj vėlgi savo noru išėjusio iš darbo Pabradės komunalinio ūkio direktorius pavaduotojo naujuoju pavaduotoju tapo taip pat lenkų partijos tarybos narės Marijos Beinar žentas Aroldas Bitinas.

3. Pabradės seniūnu akivaizdžiai, nors ir sunkiai, ruošiamas lenkų partijos statytinis Edvard Voršinski, kuris buvo išrinktas į tarybą pagal šį sąrašą ir iš karto atsisakė mandato, laukdamas seniūno pareigų.

4. Praeitoje kadencijoje prie darbiečių buvęs administracijos direktorės pavaduotoju Andrius Šarėjus, matyt, pakeitęs įsitikinimus ir pažiūras, prie liberalų tapo administracijos direktoriumi. Jis taip pat priklauso lenkų partijai, taip pat atsisakęs tarybos nario mandato.

5. Lenkų partijai priklausančio Seimo nario Zbignevo Jedinskio sūnus įdarbintas mero padėjėju.

6. Kol kas neaišku, kam atiteks kaip trofėjus Pabradės vaikų darželio „Varpelis“ vedėjos, neatlaikiusios priekabių ir išėjusios iš darbo „savo noru“, postas.

7. Pabradėje lenkų politikų apetitas nežabotas – užsimota ir prieš bene vienintelius likusius lietuvių vadovaujamus bastionus. Pirmiausia – Pabradės miesto kultūros centro direktorę Lolitą Vilimienę, ant kurios jau atsirado „skundai“.

8. Šaltinių lenkų partijoje (net partiečiai ne visi sutinka su tokiu buldozeriu) teigimu, ieškoma, kuo pakeisti ir Pabradės „Ryto“ gimnazijos, kurią lanko vis daugiau vaikų iš lenkiškų šeimų, direktorę Laimą Markauskienę. Tai – bene paskutinis bastionas.

„Lenkai baigia užvaldyti Pabradę?“ - pastebėjo pašnekovas.

Nepamiršti ir saviškiai – liberalai. Sąrašas tęsiasi, nes procesas – vientisas.

9. „Švenčionių švaroje“, kaip skelbiasi naujoji valdžia, išvaikę „šeimos klaną“, patys pradeda kurti savus. Kalbama, kad didžiulį spaudimą patiriančiai buhalterei, kaip ir visiems dabar, beliks išeiti „savo noru“, o ši vieta galimai ruošiama mero tetai, tėvo brolio žmonai Dianai Klipčiuvienei.

10. Švenčionėliuose kapinių prižiūrėtoju tapo Jonas Deveikis, ilgametės tarybos narės ir Klipčių bendrapartietės Janinos Deveikienės, teikiančios laidojimo paslaugas, vyras. Dabar ir laidojimo paslaugos, ir kapinės – vienose rankose.

11. Užkliuvo net kunigai! Tiesa, jie – ir J.Deveikienės konkurentai, taip pat turintys šarvojimo salę. Žmonės mieliau šarvoja mirusius artimuosius, kaip įprasta sakyti, prie bažnyčios. Ankstesnė valdžia buvo suplanavusi padėti bažnyčiai įrengti san. mazgus, bet valdžia pasikeitė, naujoji turi savų prioritetų ir netęsia darbų, bet dar ir apšvietimo atsisakė. To, kuo taip džiaugėsi parapijiečiai.

Šį sąrašą tęsime, o skaitytojus kviečiame papildyti, jeigu kažko nepastebėjome.

 

Jaunojo mero akibrokštai

Kam leisti kalbėti per šventes, dabar sprendžia meras Rimantas Klipčius. Iki šiol tokių cirkų nėra buvę, todėl žmonės šoke. Būdavo, šventėse visiems garbės svečiams suteikiama proga pasveikinti gyventojus. Dabar net žmonių išrinktieji tarybos nariai brukami šalin. Ką ten tarybos nariai – ir rajono Garbės piliečiai. Matyt, naujasis meras bijo net Vytauto Vigelio šešėlio, nes bando užčiaupti ne tik jį, bet ir visus, kuriuos, pagal savo supratimą, sieja su buvusiu meru. Taip buvo Švenčionių miesto šventėje, taip buvo ir Rudens kermošiuje, ir Grybų šventėje. Neatlaikęs išbandymo valdžia, Rimantas Klipčius peržengė visas ribas, atvirai nukreipęs įniršį prieš šalyje gerai žinomą asmenį tarybos narį Konstantą Ramelį, kuriuo rajonas pagrįstai gali didžiuotis. Jau nekalbant apie tai, kad pažeisdamas tarybos reglamentą ir įstatymus, meras neleidžia K.Rameliui kalbėti posėdžiuose, nesuteikė žodžio ir Rudens kermošiuje, kuriame dalyvavo du rajono Garbės piliečiai – Konstantas Ramelis ir Česlovas Juršėnas. Č.Juršėnui suteikė žodį, K. Rameliui – nedavė.

Tikras kriminalas užvirė Grybų šventėje, kurios pagrindinis rėmėjas buvo Švenčionijos paramos ir labdaros fondas, beje dosniau parėmęs šventę (300 Eur) už patį merą Rimantą Klipčių, skyrusį 100 Eur. Fondo pirmininkas Vytautas Vigelis, prie kurio gimė šį tradicine tapusi šventė, įteikė prizus sportininkams. Vėliau rengėjams teko teisintis, kas leido lipti į sceną V.Vigeliui. O „tarkavo“ ne bet kas – tarybos narių Klipčių per kitus asmenis valdomas laikraštis, kurio direktorius – tarybos narys Valdemaras Kasperovičius. Argi ne dar vienas „voratinklis“? Šventės rengėjai buvo priversti aiškintis raštu. Beje, nuožmiai kritikavęs valdžią, dabar mėlynasis laikraštis tapo... tikruoju valdžios ruporu: kiekviename numeryje – Rimanto Klipčiaus nuotraukos, ir ne po vieną, būna net kiekviename puslapyje ir net po kelias. Tuo tarpu Vytautą Vigelį, nors jis ir opozicijos lyderis - be valdžios, toliau tiesiog persekioja, seka, su kuo jis bendrauja. Rašydami Rudens kermošiaus epopėją įgėlė neva „visą kermošių nepaleido Kazlausko“. Vytautas Vigelis stebisi: „O kam tai trukdo? Mes su Jonu Kazlausku esame kaimynai jau 10 metų, bendraujame šeimomis nuolat. Ar tam reikia prašyti kažkieno leidimo?“

Savo ruožtu klausiame skaitytojų ir rinkėjų – ar už tokias permainas balsavote?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ