Mūsų rajone Antaviešės viensėdyje įsikūrusi VšĮ GYVATA vykdo tradicinių amatų mokymų projektą „Vija vija, kanapija“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba.

Kanapės – pirmieji Lietuvos kultūriniai augalai. Archeologai aptinka kanapinius dirbinius gyvenvietėse, datuojamose 3500-3000 m. pr. Kr. Iki XVIII a. kanapės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje intensyviai augintos ir eksportuotos, o iki pat viduramžių žinotos tik Rytų Europoje bei yra būdingas regiono augalas. Lietuvoje jų daugiausia auginta XV-XVIII a., o kanapių produktai (aliejus ir pluoštas) intensyviai eksportuoti XVII a. Vėliaus plečiantis eksportui didėja linų pasėlių plotai. XIX-XX a. kanapės išlieka jau kaip pagalbinė žemės ūkio kultūra. Dėl tyrimų stokos sunku nusakyti tikras šio augalo naudojimo apimtis. Kanapių ir linų santykis tradicinių audinių gamyboje, jų istorinė raida iki šiol Lietuvoje mažai nagrinėti. Tačiau galima kalbėti apie tam tikrą kanapių ir linų technologinių, paprotinių ir kalbinių aspektų persidengimą. Virvėms daugiau naudotos grūdės (moteriški, aukšti, šiurkštesnio, bet ilgesnio pluošto augalai), o pleiskanės (vyriški, žemaūgiai augalai) yra minkštesnės, skirtos paklodėms, vyrų kelnėms austi.

Kanapių sėklos ir patiekalai yra puikus aliejų ir augalinių baltymų šaltinis, kurie puikiai tinka žmonių maistui bei gyvulių pašarams. Kanapėje nėra nemaistinių medžiagų, aptinkamų rapsuose, sojose, linuose. Kanapėmis šeriamos vištos pradeda dėti kiaušinius, praturtintus Omega riebalų rūgštimis. Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, gausu tradicinių patiekalų, iš kurių žinomiausi kanapinė druska ir kanapių sėklų pienas. Sėklose yra 35,5 proc. aliejaus, 24,8 proc. baltymų, 27 proc. skaidulų, 27,6 proc. angliavandenių, 100 g – 2200 kJ energijos. Sėklose gausu vitaminų E, B1, B2, mineralų K, Mg, Ca ir kt.

Pasak projekto vykdytojų Rolando ir Mildos Petkevičių, Lietuvoje pluoštinės kanapės (Cannabis sp.) yra nepelnytai užmirštos, o kanapinės tekstilės vaidmuo lietuvių etninėje kultūroje lieka iki galo nesuprastas ir nepakankamai aktualizuotas.

Norėdami užpildyti šią spragą projekto „Vija vija, kanapija“ vykdytojai aktyviai rengia edukacinius užsiėmimus, dalyvauja įvairiuose renginiuose, kad kuo plačiau būtų paskleista informacija apie šį augalą, jo auginimo ypatumus ir panaudojimo galimybes. „Mūsų projekto tikslas yra išsaugoti ir populiarinti tradicinius lietuvių kanapinius amatus, - sakė Rolandas ir Milda. – Šiame etape dėmesį skiriame kanapinei tekstilei. Projekto tikslas ne tik nuausti kanapinę lovatiesę, bet ir jaunimui suteikti informacijos apie augalo savybes, pluošto stiprumą, atsparumą drėgmei, pluošto panaudojimą kitose srityse“.

Projektas skirtas Rytų Lietuvos moksleiviams ir jaunimui, kultūros, istorijos, filologijos specialybių studentams, technologijų mokytojams, Labanoro regioninio parko gyventojams ir lankytojams, besidomintiems tradiciniais tekstilės amatais, smulkiesiems kanapių augintojams. O susidomėjimas tikrai didelis – kur tik besurengtų mokymus, dalyvių visur gausu.

Edukaciniai užsiėmimai vyko ir Švenčionėlių kultūros centre. O rugpjūčio 18 d. Antaviešėje atvyko grupė vaikų iš stovyklos „Wild camp“. Visi kartu rovė pleiskanes (vyriškas kanapes), klausėsi pasakojimų apie šiuos augalus, susipažino su senaisiais pluošto ir sėklų apdorojimo metodais, skanavo kanapių lapų arbatos, šviežių virtų bulvių su kanapine druska ar čia pat spaustu aliejumi.

Šiuolaikinės baltų kultūros ir nepriklausomos muzikos festivalyje „Mėnuo juodaragis“ Zarasuose rugpjūčio 28-30 dienomis Petkevičiai taip pat dalyvavo su edukacine programa: spaudė aliejų, senoviniais mintuvais mynė pluoštą, jį šukavo, siūlė paragauti kanapių sėklomis ar aliejumi pagardintų bulvių, naminės duonos, atsigaivinti kanapių lapų arbata. Kartu buvo atvykusi ir verpėja Virginija Rimkutė, priklausanti Dvaro meistrų gildijai, sertifikuota audėja kaltanėniškė Rasa Breidokienė, padėjusi vesti edukacijas ne tik Zarasuose, bet ir kitur.

Šio projekto edukacinės veiklos ir prezentacijos sulaukė daug interesantų ir rugsėjo pradžioje vykusioje Labanorinėje.

Rugsėjo 26 d. Švenčionių miesto parke vyks tradicinis Rudens kermošius. Čia Švenčionėlių seniūnijos kiemelyje R. ir M.Petkevičiai taip pat pristatys savo projekto „Vija vija, kanapija“ edukacines veiklas: mokys spausti kanapių aliejų, pasiruošti kitų tautinio paveldo valgių, apdoroti pluoštą, dažyti jį natūraliais ekologiškais dažais, verpti, austi. Taip pat bus supažindinama ir su Lietuvos tautosaka, kurioje minimos kanapės. Iš šio kiemelio visi interesantai išeis praturtėję žiniomis, naujais potyriais, skoniais ir suvenyrais. Be to, nereikia pamiršti, kad kanapė – magiškas augalas, dažnai sutinkamas būrimuose ir liaudies papročiuose, plačiai naudojamas ir liaudies medicinoje.

Irena POŽĖLIENĖ