Mes turime 74 svečius online

Apsilankymų šiandien:51
Apsilankymų vakar:682
Apsilankymų šį mėn.:12625
Apsilankymų iš viso:1533552

Keramikai tęsia tradiciją

2015 m. rugsėjo 16 d. trečiadienis, Nr.68 (1504)

Prieš metus rašiau apie Švenčionių rajone Labanoro seniūnijoje keramikų grupės „Ornamentas“ pirmąjį bandymą degti juodąją keramiką. Ir štai po metų „ornamento“ grupės keramikai vėl toliau eksperimentavo degdami juodąją keramiką, ieškojo naujų atspalvių, kurie paįvairina patį kūrybos procesą. Seminaras vyko ir keramika buvo degama Prūdiškės kaime, o tai, kas iš to išėjo, kaip atrodo nauji keramikų sukurti darbai ir ne tik juodosios keramikos, buvo galima pamatyti Labanoro seniūnijos patalpose veikiančios parodos metu.

Tai kas gi ta juodoji keramika, žavinti kūrėjus ir dvidešimt pirmajame amžiuje? Lietuvos teritorijoje gyvenę mūsų protėviai juodosios keramikos gaminius naudojo tūkstančius metų. Juodosios keramikos molio degimo būdas, ko gero, yra vienas seniausių. O žiūrėdamas į juodosios keramikos dirbinius kartais gali pagalvoti, kad jie pagaminti iš metalo ar kitos medžiagos, ar specialaus molio, bet viskas kur kas paprasčiau – tai toks molio degimo būdas, o šių dienų keramikai mielai grįžta į pradžių pradžią ir eksperimentuodami bando prisikasti prie tų paslapčių ir technologinių sprendimų, kuriuos naudojo mūsų protėviai, kai nebuvo modernių degimo krosnių, kai reikiama temperatūra buvo pasiekiama paprasčiausių malkų ar šiaudų pagalba. Taip, kas mūsų protėviams buvo paprasta ir aišku, dabar ir galvą gerokai reikia pasukti, bet, kaip sakė viena iš keramikų grupės „Ornamentas“ narių keramikė Alma Mirzienė, tuo ir įdomiau. O štai ką ji papasakojo apie šių metų seminarą ir juodosios keramikos degimą.

- Šiemet, kaip ir pernai, juodosios ir raugo keramikos seminaras vyko Prūdiškės kaime. Pavadinome mes jį „Pažabok ugnį“. Be manęs seminare dar dalyvavo Virginija Juršienė, Lolita Malinauskienė, Rimas Inokaitis ir vengrė keramikė Eva Tomaš. Dalį mūsų išdegtų juodosios keramikos darbų matote parodoje, šalia kitų keramikos kūrinių.

- Kuo skyrėsi šių metų seminaras?

- Šiemet šiek tiek tobulinome savo tikslus. Šalia juodosios keramikos buvo ir raku keramika. Tai japonų keramika, kada karštą gaminį išimi iš krosnies ir dar raudoną merki į drožles, gesini, uždengi, liaudiškai tariant, dusini tą gaminį ir jis tampa juodai margas, o į spalvą redukuojasi, kai merki, tarkim, į burokų raugą. Šiemet mes merkėme į burokų raugą, į žirnių raugą ir darėm duonos raugą. Galima ir į kitus raugus merkti. Ir nuo kiekvieno raugo gaunamas kitokio atspalvio dirbinys.

- Ar ir senovėje buvo naudojama tokia technologija?

- Taip, ir senovėje tokia technologija buvo naudojama. Pats seniausias – raku, tai ir yra grožis pagal japonus. Šiemet tą išbandėme, kitais metais žadame dar tobulinti raugą. Gal ilgiau parauginti. Šiemet rauginome savaitę. Galimi įvairūs ir kiti variantai. O tai, kas iš mūsų bandymų išėjo, matote parodoje. Žinoma, tai tik dalis to, ką mes padarėme, - sako Alma Mirzienė ir pakviečia pasižiūrėti parodos. Sustojame prie kiekvieno eksponato, nes kiekvienas jų savitas ir įdomus. Štai puodukas „Arbata dviems“: atrišai kaspinėlį – ir jau du puodukai. Arba Virginijos Juršienės simpatiškas katinas bei kitų autorių darbai.

Štai taip atokiame Labanoro krašto kaime susirinkę keramikos entuziastai žingsnis po žingsnio bando perprasti juodosios keramikos, gyvuojančios žemėje tūkstančius metų, paslaptis. Stengiasi dirbti sąlygomis, kurios bent dalinai primena tas, kurios buvo senų senovėje.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis