Jau penkerius metus kiekvieną rudenį, kai gražiausiomis spalvomis nusidažo vienos išraiškingiausių rudeninių gėlių – jurginai, Švenčionių krašto kaimo bendruomenių asociacija, kuriai vadovauja Lidija Gaižutienė, rengia tradicinį rudeninį renginį – Jurginų šventę.

Pirmoji tokia rudeninė šventė vyko 2010 m. Sariuose, kur iš jurginų žiedų buvo kuriami spalvingi kilimai, o 2011 m. ji persikėlė į Cirkliškio dvarą. Mat Cirkliškio dvaro šeimininkė – Švenčionių profesinio rengimo centro direktorė Milda Gustienė-Vilniškė taip pat didelė jurginų gerbėja. Nemažos ryškiaspalvių jurginų klombos puošia ir Cirkliškio dvaro kiemą. Tik šiemet dėl užsitęsusios sausros jie ne tokie vešlūs, bet vis dėlto žydi gražiai.

Jurginų šventė kiekvienais metais rengiama vis kitaip. Tai klojami iš jų žiedų kilimai, tai kiekviena kaimo bendruomenė kuria kuo originalesnes kompozicijas, puokštes, tai renkamas dailiausias žiedas ir t.t. O štai šiemet visi kartu sukūrė bendras kompozicijas, primerkę gražiausių žiedų į vazas, dvaro medžių papėdes apipynė spalvingais jurginų žiedų kilimais.

Tačiau nesikeičia tik viena – kasmet su jurginų glėbiais, įvairiomis kompozicijomis, vaišėmis į svetingą ir jaukų Cirkliškio dvarą suguža kaimo bendruomenių atstovai. Nei rengėjai, nei dalyviai turbūt niekada nepajėgs suskaičiuoti, kiek ir kokių rūšių šių rudeninių gėlių oriai išsistiebia iš vazų, sutūpia į kompozicijas. Šventės metu skamba smagi liaudiška muzika, aidi dainos, kiemelyje sukasi poros, jaunimas šoka šiuolaikinius šokius – visi džiaugiasi vėl kaip ir kiekvieną rudenį susibūrę draugėn, prisiskynę iš savo darželių glėbius jurginų, kartu skanauja naminę duoną, pyragus, girą ir dalinasi jurginų auginimo ypatumais, aptaria naujausias veisles.

Šiemetinėje Jurginų šventėje Lidija Gaižutienė nusprendė visiems dalyviams padaryti siurprizą – apdovanojo puodeliais, papuoštais spalvingais jurginų žiedais. Tai bus netik malonus prisiminimas apie tradicinę šventę, bet ir didelis malonumas iš dailaus spalvingo indo išgerti arbatos ar kavos ir ypač šaltą žiemos dieną prisiminti išdidžias rudens gėles.

Na, o muzikantų, dainininkų ir šokėjų netrūko ir šiemet. Be saviveiklininkų iš bendruomenių gražiai pasirodė ir Švenčionėlių meno mokyklos mokiniai: kanklininkės ir fortepijonininkai.

Švenčionių rajoną galima drąsiai vadinti jurginų kraštu, nes beveik kiekviename kieme aptiksi po kelias rūšis. Pavyzdžiui, vienais metais šventės rengėjus nustebinusi gėlininkė Inga Kujelienė, savo darželyje auginanti įvairiausias gėles, atnešė 50 rūšių jurginų, o Milkuškų bendruomenė - 31.

Iš visos širdies mylinti jurginus patikino ir Lidija Gaižutienė, šį augalą laikanti bene gražiausia lietuviško darželio gėle. Ypač ji vertinanti pomponinius jurginus, kurie ne tik traukia akį gražios formos žiedu, bet, pasak jos, laikomi viena iš seniausių veislių.

Jurginai (Dahlia) priklauso astrinių (Asteraceae) augalų šeimai, jų tėvynė – Centrinė Amerika. Centrinės Amerikos aukštikalnėse auga apie 15 rūšių laukinių jurginų, iš ten jie paplito po visą pasaulį. Dabar jurginai jau kitokie negu neišvaizdūs jų protėviai. Nors jurginų kilmė nėra lietuviška, bet juos labai mėgsta ir noriai augina daugelis gėlininkų. Galima sakyti, kad pastaruoju metu jurginai išgyvena tam tikrą atgimimą, nes jų populiarumas vis didėja. Mat visuomenė kuo toliau, tuo labiau vertina ir puoselėja senąsias tradicijas, todėl vis populiaresni tampa nuo seno Lietuvoje gaminti valgiai, gėrimai, mielai atkuriamos ir puoselėjamos etnografinės sodybos, amatai, architektūra, rankdarbiai, tuo pačiu – ir gėlynai. Juk jurginas, nors ir nėra grynai lietuvių etnografinė gėlė, bet auginamas jau taip seniai, kad sunku įsivaizduoti mergelės rūtų darželį ir be šio spalvingo rudeninio gražuolio...

Nors jurginus auginti nėra labai sunku, tačiau jie blogai auga žemoje vietoje, šaltoje, šlapioje ar užpelkėjusioje dirvoje, po liūties jurginų augimvietėje bala neturėtų išlikti daugiau nei pora dienų. Aukštiems ir trapiems jų stiebams pavojų kelia vėjai, ypač šalti šiaurės ir stiprūs rytų bei šiaurės rytų. Kadangi jurginai mėgsta šviesą, jų negalima sodinti prie didelių medžių, ypač lapuočių, sudarančių pavėsį ir dar nualinančių dirvą.

Kadangi jurginai bijo šalnų, reikia šias gėles nuo jų saugoti. Ankstyvos šalnos gali pakenkti jurgino šaknies kakleliui ir pamatinei stiebo daliai, tad rugsėjo viduryje rekomenduojama stiebus apkaupti žemėmis. Ankstyvosios šalnos pirmiausia pakanda jurginų žiedus ir lapus – jie nuruduoja, suminkštėja ir nebetenka dekoratyvumo. Kartais tai įvyksta labai ankstyvą rudenį, todėl jurginų augintojai specialistai pataria prieš prognozuojamas šalnas nakčiai užmesti ant jurginų agroplėvelės – tokios paprastos apsaugos priemonės leis gerokai ilgiau džiaugtis jų žiedais.

Pašalę jurginų gumbai supūva ir žūsta, todėl visur, kur žiemą dirva sušąla, juos reikia iškasti ir sausoje ir vėsioje (iki +10 laipsnių C) vietoje saugoti iki pavasario. Jei įmanoma, gumbams kasti geriausia pasirinkti pirmąją saulėtos dienos pusę, nes rudens saulėje jurginų gumbai gerai apdžiūsta ir neapdega. Patyrę gėlininkai jurginų gumbus aplieja parafinu, kad jie geriau išsilaikytų, puikiai išsilaiko ir užpilti durpėmis nešiltoje sausoje patalpoje. Netinka jurginų gumbus laikyti rūsyje kartu su bulvėmis, dėl to jie dažniausiai suserga ir supūva.

Pagal žiedynų formą Amerikos jurginų augintojų draugija (American Dahlia Society, ADS) jurginus skirsto į šias grupes: taisyklingi dekoratyviniai; netaisyklingi (nesimetriški) dekoratyviniai; pusiau kaktusiniai; kaktusiniai (tiesūs); kaktusiniai chrizanteminiai; skeltažiedžiai; rutuliniai; miniatiūriniai rutuliniai; pomponiniai; žvaigždiški; nimfiniai; bijūniniai; anemoniniai; apykakliniai; vienaeiliai, tuščiaviduriai (paprasti); tuščiaviduriai minionai; orchidėjiniai; naujausi tuščiaviduriai; naujausi pilnaviduriai.

Po šventės jurginų kompozicijos ir puokštės dar kurį laiką buvo dekoratyvios, tarsi primindamos visiems šių gėlių augintojams ir mėgėjams, kad jau laikas ruoštis kitiems metams dar vienai tradicinei Jurginų šventei, kurią organizuoja nenuilstanti entuziastė Lidija Gaižutienė, o po savo stogu mielai priglaudžia charizmatiškoji Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė.

Irena POŽĖLIENĖ