Mes turime 330 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5244
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15431
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91461
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Sena istorija su ją nuolat lydinčiu „GALIMAI“ vėl sugrįžo

2015 m. rugpjūčio 1 d. šeštadienis, Nr.56 (1492)

Kodėl šalyje „filtruojami“ tik dviejų partijų nariai?

Prieš ketverius metus visa šalies žiniasklaida iki perkaitimo eskalavo kupiną keistų detalių, nesutapimų istoriją apie tuometinio Švenčionių rajono mero Vytauto Vigelio GALIMAI išlaipinimą iš lėktuvo Varšuvoje. Labiau panašią į anekdotą, negu tikrą įvykį. Visi leidiniai ir laidos vartojo žodį „galimai“, bet daugelis žiūrovų to net nepastebėjo. Magiškasis „galimai“ atleidžia nuo atsakomybės – štai visa paslaptis. Laidos dažnai painiojosi: vienąkart skelbė, kad meras ir dar du bendrakeleiviai buvo išlaipinti iš lėktuvo, kitąkart – kad nebuvo įleisti į lėktuvą, o pradžioje net buvo skelbiama, jog lėktuvas priverstinai leidosi Varšuvos oro uoste, kad išlaipintų vieną keleivį. Per ketverius metus taip ir nebuvo prieita prie vieningos versijos – išlaipintas ar neįleistas, bet kiekviena proga primenama, lyg už pinigus... Nors nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, Lenkijoje niekur neužfiksuotas joks įvykis, neskirta net simbolinės baudos, žmonėms buvo kalama į galvas, kad viskas taip ir buvo. Galima drąsiai teigti, kad dar nė vienos istorijos žiniasklaida ilgiau ir plačiau nesklaidė.

Kyla natūralus klausimas – kodėl? Juk, pavyzdžiui, girtutėlis Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis oro uoste net ant kojų nesilaikė, buvo nesušnekamas, o Seimo narys, beje, taip pat konservatorius, Arvydas Vidžiūnas girtas važinėjo automobiliu dideliu greičiu po Vilnių, bet viskas kažkaip labai greitai pasimiršo... Nesigilinsime, kieno „skeletai“ stovi už Varšuvos istorijos, galbūt tą teks daryti teisėsaugai – juk gintis turbūt dar turi teisę ir Darbo partijos nariai. Tiesiog, neįmanoma nepastebėti, kad ši istorija nors ir keistoka,  bet nemari ir suveikia, kai kažkam reikia. Praėjo beveik ketveri metai, nebeliko skrydžių bendrovės LOT, taip ir neatsirado neva nukentėjusi stiuardesė, o sena istorija kaip Sosnovskio barštis trykšta mirtinais nuodais. Dėl žiniasklaidoje jos pagrindu kilusios isterijos Vytautas Vigelis, turėdamas partijos palaikymą, vardan šventos ramybės priėmė sprendimą atsistatydinti iš kultūros viceministro posto. Kultūros ministras Šarūnas Birutis apgailestavo ir teigė: „Viceministras Vytautas Vigelis galėjo ir gali dirbti, ateityje žmogų su tokia patirtimi norėčiau  matyti savo komandoje“.

Ne visi Lietuvoje vienu balsu pūtė dūdą, buvo ir kitokią nuomonę išdrįsusių pareikšti politologų.

Portalas „lrytas.lt“ apie kultūros viceministro paskyrimą rašė: „Politikas pateko į skandalą, kai 2011 metų GALBŪT (!) neblaivus buvo Varšuvoje išlaipintas iš lėktuvo“. Jaigu tik „galbūt“, kokiu pagrindu ketverius metus žmogus neaišku kuo kaltinamas?

Politologas Tomas Janeliūnas komentuodamas situaciją sakė: „Viskas taip susiklostė dėl to, kad premjeras nėra nustatęs aiškių taisyklių, kaip derėtų formuoti Vyriausybę viceministrų lygiu. Tai jį skatino daryti prezidentė, kuri pradėdama savo antrąją kadenciją pateikė kategoriškus reikalavimus. Juose numatė, kad viceministrais neturėtų būti skiriami žmonės, kurie nepasižymi skaidria reputacija. Tuomet premjeras tarsi apsiėmė filtruoti kai kuriuos Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ politikus“. Paskutinis sakinys turbūt išsprūdo netyčia. Ar gali būti, kad dviejų partijų nariams taikomi kitokie reikalavimai, negu visiems kitiems? KODĖL TIK ŠIŲ PARTIJŲ? Ar kitose partijose – konservatorių, socialdemokratų, valstiečių, liberalų (ypač liberalų!) – vien angelai,  jų nereikia filtruoti? Ar todėl, kad šios dvi partijos nepatinka šalies vadovei, iš kitų reikalaujančiai „visiško skaidrumo“?

Politologo teigimu, tai (įpareigojimas Premjerui filtruoti) veikiausiai buvo vienkartinis veiksmas, vėliau įtampa nuslūgo ir griežto reikalavimo su premjeru derinti viceministrų kandidatūras tarsi neliko. Viceministrai tebėra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kuriuos skiria ir atleidžia ministrai. Įstatymas numato skiriančiajam teisę pasirinkti tą, kuriuo jis pasitiki. Taigi įstatyme nėra kalbama apie kažkokį derinimą. Jeigu būtų gerbiami įstatymai, ministrai nebūtų žeminami įstatyme neįrašytomis sąlygomis, nebūtų ir šios istorijos.

Portale „lrytas.lt“ politilogas Algis Krupavičius pasisakė už tai, kad ministrai savarankiškai nepriiminėtų sprendimų, o tartųsi su Premjeru, išeina, turėtų gauti jo leidimą. Vis dėlto politologas pabrėžia, kad anot jo, „vienas nederamas poelgis“ neturėtų niekais paversti ilgametį politinį įdirbį. Politologas primena, kad V.Vigelis daug metų buvo meras ir jį vietos rinkimuose lydėjo sėkmė. Vargu ar incidentas Varšuvoje nurašys visus iki tol padarytus darbus. Juk ne vienas politikas taip pat buvo įsipainioję į labai nemalonią istoriją. Tik kažkodėl vieni už tai persekiojami iki gyvos galvos, o kitų nuodėmės užmirštamos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis