Jo Ekselencija Valdas Adamkus

Naujausios Lietuvos istorijos studijoje – 18 Švenčionių krašto šviesuolių

Lietuvos kūrėjai

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 18 galima vadinti Švenčionių krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Švenčionių krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: profesoriaus, grafiko Algio Kliševičiaus, architekto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Sigito Čereškevičiaus, profesoriaus Brunono Gailiušio, Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos prezidento Grigorijaus Gutermano, poeto, vertėjo, asociacijos LATGA direktoriaus Jono Liniausko, profesorės, signatarės, politikės Kazimiros Danutės Prunskienės, docento, Lietuvos argarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus Vytauto Ruzgo, ilgamečio Švenčionių rajono savivaldybės mero Vytauto Vigelio ir kitų.

Labai asmeniška

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

Lazerio impulsų spūdos teorija

Švenčionių rajone gimė profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksandr Dementjev. 1999 m. už darbų ciklą „Ultratrumpieji šviesos impulsai: generavimas, valdymas, taikymai (1982-1998 m.)“ mokslininkui įteikta Lietuvos mokslo premija, 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurse už vadovėlį „Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams“ (su bendraautoriais) – pirmoji premija. „Didžiausiais asmeniniais pasiekimais laikau tai, kad sukūriau lazerio impulsų spūdos priverstinėse Brijueno ir Ramano sklaidose teoriją ir eksperimentuodamas ją realizavau. Kelių spūdos pakopų panaudojimas leidžia paprastu būdu gauti tolygiai derinamus (nuo kelių nanosekundžių iki kelių pikosekundžių) didelės galios impulsus. Kaip pasiekimą norėčiau paminėti ir tai, kad 1992 m. apgyniau fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją, o vėliau paruošiau septynis fizikos mokslų daktarus ir konsultavau daugiau nei dešimt taikomosios matematikos srities disertacijas rašančių mokslininkų“, – pasakoja A. Dementjev.

Vadovėlių bendraautorė

„Asmenybė yra individualus, unikalus ir originalus žmogus. Arba, kitaip tariant, Asmenybė yra tai, kas lieka iš žmogaus atėmus titulus, postus ir ordinus“, – mano iš Švenčionėlių kilusi Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė Rima Razmienė. Pedagogė su bendraautoriais paruošė vadovėlių komplektą „Deutsch für mich“, mokymo priemones „Ar moki bendrauti vokiškai“ ir „Ar moki vokiečių kalbą“. 1999 m. jai įteikta JAV lietuvių fondo premija, 2005 m. mokytoja tapo UAB TEO projekto „Geriausi mokiniai renka geriausius savo mokytojus“ nominante, o 2007 m. ji išrinkta Lietuvos metų mokytoja. Paklausta, kokie nepriklausomos Lietuvos pasiekimai jai atrodo svarbiausi, pedagogė atsako: „Svarbiausias Lietuvos pasiekimas man yra tai, kad Lietuva vis dar egzistuoja kaip nepriklausoma valstybė. Tvirtai tikiu, kad šią vertybę gebėsime išsaugoti, o visa kita galima kurti ir tobulinti.“

Profesorius dailininkas

„Asmenybė – tai, visų pirma, žmogus, kuris kažką daro labai gerai, yra iki tobulybės įvaldęs savo amatą. Asmenybė yra tas, kuriam pareiga ir atsakomybė yra svarbiau negu asmeniniai interesai“, – įsitikinęs dailininkas, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Interjero dizaino ir Architektūros katedrų profesorius Giedrius Kazimierėnas. Švenčionių rajono Tebėriškės kaime gimusiam profesoriui 2011 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Paklaustas, kokius savo darbus jis laiko reikšmingiausiais, dailininkas neabejoja: „Reikšmingiausias mano darbas yra tapybos ciklas Lietuvos istorijos tema.“

Valstybės istorija

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Bus angliška versija

Leidėjai rudenį išleisir specialią anglišką šios knygos versiją,kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.

Vaiva MARKEVIČIŪTĖ