Mes turime 368 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4669
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20870
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96900
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ką vertėtų žinoti apie maisto produktų ženklinimą

2015 m. liepos 22 d. trečiadienis, Nr.53 (1489)

Motinėlė gamta taip surėdė žmogaus gyvenimą, kad be maisto išgyventi negalime, tad labai svarbu, kokius maisto produktus mes įsigyjame, kokią informaciją turėtų mums pateikti gamintojai ir pardavėjai. Ir nors kartais tos informacijos būna nemažai, bet viskas parašyta taip smulkiai, kad perskaityti beveik neįmanoma. O ką mes, vartotojai, turime žinoti apie maisto produktų ženklinimą? Šį ir kitus klausimus, susijusius su informacija vartotojui, paprašiau pakomentuoti Švenčionių VMVT vyriausiąją specialistę-maisto produktų inspektorę Astą ŠIRVINSKIENĘ.

- Gerb. Asta, kiek informacijos mes, vartotojai, turėtume sužinoti, paėmę į rankas norimą įsigyti maisto produktų pakuotę?

- Maisto ženklinimas – tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose. Kokia informacija turėtų būti pateikta? Tai maisto produkto pavadinimas, maisto tvarkymo subjekto pavadinimas ir adresas, informacija apie kilmės vietą, sudedamųjų dalių sąrašas, maistingumo deklaracija, minimalus tinkamumo vartoti terminas, specialios laikymo ir vartojimo sąlygos, teiginiai apie maistingumą, teiginiai apie sveikumą, grynasis kiekis.

- Informacijos daug, bet kartais ta informacija taip smulkiai surašyta, kad perskaityti sunku...

- Privalomi nurodyti duomenys ant pakuotės ar etiketėje turi būti atspausdinti taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio mažiausių rašmenų skaičius turi būti 1,2 mm arba didesnis, jeigu pakuotės didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 kv. cm, tokiu atveju mažiausių rašmenų aukštis turi būti 0,9 mm arba didesnis.

- Panagrinėkime smulkiau keletą svarbesnių informacijos punktų.

- Pradėkime nuo maisto produkto pavadinimo. Ženklinant maisto produktus, turi būti nurodytas įprastinis arba teisės aktuose reglamentuotas maisto produkto pavadinimas. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos gamyboje naudotos maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia tvarka pagal kiekį. Turi būti nurodytos alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimas pabrėžiamas pateikiant jį taip, kad jis aiškiai išsiskirtų iš kitų sąrašo sudedamųjų dalių. Dabar daug kalbame apie genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių naudojimą maisto produktų gamyboje, tad jei maisto produkte yra daugiau kaip 0,9 procento genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimo etiketėje būtinai turi būti nurodyta, kad maisto produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Kiekvienam vartotojui svarbus ir grynasis kiekis. Skysčių grynasis kiekis privalo būti nurodytas litrais, centilitrais ar mililitrais, kitų produktų – kilogramais arba gramais. Kai kietas maisto produktas pateikiamas skystoje terpėje, ženklinant nurodomas ir grynasis maisto produkto svoris be skystos terpės. Pavyzdžiui, ženklinant konservuotus žirnelius nurodoma: grynasis svoris 690 g, sausas svoris 430 g. Jei maisto produktas yra glazūruotas, nurodomas maisto produkto svoris be glazūros. Svarbūs yra ir duomenys apie tinkamumo vartoti terminus bei specialias laikymo ir vartojimo sąlygas, vartojimo instrukcija. Ši informacija turi būti pateikta kai maisto produktą būtina laikyti ir vartoti ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui: „Laikyti kambario temperatūroje“, „Prieš atidarant suplakti“, „Atidarius laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2 paras“. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ta informacija rašoma tam, kad vartotojas maisto produktus vartotų be rizikos sveikatai, kad žmogus, turintis problemų su alergija ar netoleruojantis kokios nors sudedamosios dalies, galėtų pasirinkti kitą produktą, kuris jam nesukels sveikatos problemų. Tad prieš vartojant vieną ar kitą maisto produktą reikėtų skirti bent kiek laiko panagrinėti informacijai ne tik apie jau minėtus duomenis, bet ir kilmės šalį. Informacija apie kilmės šalį ar vietą visada privaloma ženklinant medų, šviežius vaisius ir daržoves, vyną, alyvuogių aliejų, ekologiškus maisto produktus, žuvis bei jautieną ir jos produktus, o nuo 2014 m. gruodžio 13 d. ir kitą šviežią, atšaldytą arba sušaldytą mėsą. Kaip jau pradžioje kalbėjome, yra ir daugiau duomenų, kurie nurodomi informacijoje, o žingeidesni vartotojai daugiau informacijos apie maisto produktų ženklinimui keliamus reikalavimus gali rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje www.vmvt.lt, kur yra sukurtas atskiras skyrelis „Maisto produkto ženklinimas“, - baigdama mūsų pokalbį sako Švenčionių VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Asta Širvinskienė, o mums, vartotojams, vertėtų įsiklausyti į jos patarimus ir nepatingėti paskaityti, kas parašyta ant pakuotės, butelio ir t.t., tada ir nesusipratimų bus mažiau, ir kaltinimų gamintojams bei pardavėjams bus mažiau.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis