Mes turime 90 svečius online

Apsilankymų šiandien:248
Apsilankymų vakar:745
Apsilankymų šį mėn.:9364
Apsilankymų iš viso:1550193

2015 m. pirmąjį pusmetį per 3200 šalies daugiabučių namų gyventojų džiaugiasi renovacijos nauda

2015 m. liepos 15 d. trečiadienis, Nr.51 (1487)

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgauna pagreitį ir yra šalies prioritetinis projektas, padedantis užtikrinti sėkmingą būsto energinio efektyvumo didinimą. Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2015 metų pradžios iki birželio pabaigos įgyvendinti jau 107 projektai, taigi virš 3200 daugiabučių savininkų teigiamai vertina renovacijos teikiamą pranašumą.

BETA, Aplinkos ministerija bei kitos organizacijos, prisidedančios prie daugiabučių namų renovacijos proceso Lietuvoje, tokį rezultatą pasiekė per pusmetį, o tuo tarpu pernai per visus metus iš viso renovuoti vos 123 daugiabučiai namai.

2013 m., patvirtinus naują daugiabučių namų atnaujinimo modelį ir įtraukus savivaldybes, pagal įgyvendintų projektų skaičių lyderiaujančią poziciją užima Ignalinos rajonas, kuriame įgyvendinti 44 projektai, Klaipėdoje – 25, Kaune – 22, Tauragės rajone – 18, Vilniuje – 14 projektų.

Pasiteisinus savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programai, nuspręsta išplėsti savivaldybių energinio efektyvumo programas. „Pagal tokį pat finansinį, organizacinį ir techninį modelį nutarta atnaujinti ne tik daugiabučius namus, bet ir savivaldybių viešuosius pastatus. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė parengė ir patvirtino Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, o šiuo metu jau baigiamos ruošti finansinės priemonės šios programos įgyvendinimui.

Remiantis BETA birželio 26 d. duomenimis, šalyje šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta prie 1232 daugiabučių namų, dėl 228 namų modernizavimo vyksta rangos darbų konkursai, finansų įstaigų pritarimą gavo 285 daugiabučiai.

BETA yra suderinusi 1452 investicijų planus, iš kurių 185 pastatų gyventojai sutinka pradėti renovaciją ir artimiausiu metu kreipsis į finansų įstaigas dėl finansavimo.

Įvertindama jau pasiektus rezultatus, Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė akcentuoja, jog planuojama nuo pavienių projektų pereiti prie atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo. Šiuo metu pradėti įgyvendinti demonstraciniai projektai Šiaulių, Utenos ir Birštono savivaldybėse. Su ekspertais iš Vokietijos rengiamos atrinktų demonstracinių kvartalų programos. Šios patirties pagrindu dar šių metų antroje pusėje bus pradėta rengti nacionalinė kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa.

Šį mėnesį Šiauliuose įvyko susitikimas su Vokietijos ekspertais dėl kompleksinės energetinės kvartalų renovacijos projektų vystymo ir įgyvendinimo.

Vokietijos „Būsto iniciatyvos Rytų Europai“ direktorius Knut Höller dalijosi gerąja patirtimi: „Vokietijoje kvartalinė renovacija prasidėjo, kai pastebėjome, kad užsibrėžti klimato tikslai nėra ir nebus pasiekiami, jeigu bus atskirai žiūrima tik į pastatą, o nesiimama integralaus požiūrio į kvartalą, kai įtraukiamos visos ten esančios problemos: mobilumo, socialinės, pastatų bei energetikos.“

Kalbėdamas apie finansines galimybes, K. Höller pabrėžė, kad ne tik Vokietijos Vyriausybė, bet ir federacinės žemės stengiasi suteikti paramą ne tik pastatų, bet ir kvartalų renovacijai. Pasak eksperto, viskas turi prasidėti nuo gyventojų motyvacijos ir nuo konkrečios informacijos teikimo žmonėms.

Pasakspecialistų, neefektyviausiai Lietuvoje eksploatuojami gatvių apšvietimo tinklai, kai naudojami seno tipo šviestuvai, susidėvėjusi automatika. Kvartalinė renovacija apima ir juos.

Pagal LSA ir BETA inf.