Mes turime 298 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3091
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13278
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89308
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionėlių miškininkų gaisrų gesinimo komanda netrukus džiaugsis nauju automobiliu

2015 m. liepos 1 d. trečiadienis, Nr.59 (1483)

Iki Joninių VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje užregistruoti 5 miško gaisrai 0,76 ha plote. Iš jų – 2 miško gaisrai privačiuose miškuose.

Birželio mėnesį rytiniuose Lietuvos rajonuose vyravę šilti ir sausi orai dėl padidėjusio gaisrų pavojaus sukėlė nemažai rūpesčių miškininkams. Tik po birželio 21 d. ir per Jonines daugelyje rajonų iškritusio gausaus lietaus, kiek lengviau atsikvėpta. O iki tol daugelio miškų urėdijų priešgaisrinės apsaugos komandos dirbo sustiprintu režimu, nes miškų gaisringumas buvo pasiekęs IV klasę. Be to, miškininkai juk rūpinasi ne tik valstybiniais miškais, bet ir privačiais, o prireikus atskuba į pagalbą gesinant ir kitose teritorijose įsiplieskusias liepsnas.

Birželio 10-11 d. prie Aukštagirio girininkijos esančiame Lietuvos kariuomenės poligone buvo kilęs gaisras, kurį gesinti taip pat padėjo miškininkai. Vieną dieną su urėdijos gaisrų gesinimo automobiliu dirbo V.Drabavičius ir V.Suboč, kitą – V.Bimba ir V.Suboč. Abi dienas gaisrą gesino ir Aukštagirio girininkijos darbuotojai A.Maliavka, R.Strigas ir V.Rusteikienė.

Švenčionėlių urėdijos vyriausiasis miškininkas Sigitas Švereika, šiuo metu pavaduojantis urėdą, sakė, kad Švenčionėlių urėdijos valstybinės reikšmės miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: apie 69 proc. visų miškų ploto yra didelio, 12 proc. - vidutinio ir 19 proc. - mažo gamtinio degumo. Vidutinė degumo klasė – 1,5. degiausi urėdijoje yra Lakajos (vid. degumo klasė – 1,2), Januliškio, Žeimenos ir Aukštagirio (vid. Degumo klasė 1,3) girininkijų miškai, kurių gaisringumą didina spygliuočių jaunuolynų plotas. Mažiausiai degūs Adutiškio (vid. degumo klasė – 2,6) ir Antanų (vid. degumo klasė – 2,3) girininkijų miškai, kuriuose gausiau lapuočių bei spygliuočių medynų, augančių derlingesnėse augavietėse.

Švenčionėlių miškų urėdijoje birželio pabaigoje taip pat buvo įsivyravusi IV miškų gaisringumo klasė. Miškininkai budėjo sustiprintu režimu 12 valandų per parą. Gesinti miško gaisrus buvo pasiruošę keturi gaisrų gesinimo automobiliai ir priešgaisrinė komanda iš 6 darbuotojų, budintis operatorius bei girininkijų darbuotojai.

Švenčionėlių miškų urėdijos miškuose yra įrengta 899 km priešgaisrinių barjerų ir juostų, kurie kasmet atnaujinami (mineralizuojami). Naujai įveisiamuose miškuose, kaip numatyta norminiuose aktuose, įrengiamos 4 m pločio mineralizuotos juostos. Kasmet jų įrengiama apie 1-2 km. Pasak S.Švereikos, kasmet urėdijoje bendrai priešgaisrinei veiklai skiriama apie 127 tūkst. eurų.

O štai liepos mėnesį Švenčionėlių miškų urėdijos gaisrų gesinimo automobilių parkas ryškiai atsinaujins – švenčionėliškius miškininkus pasieks naujas modernus ir galingas vokiškas automobilis MAN TGM 13.250 4x4, kurio cisternoje tilps iki 3 tūkst. litrų vandens, gaisriniame antstate bus sumontuotas gaisrinis siurblys Ziegler. Automobilio kaina 92900 Eur, daugiau nei pusė sumos jam įsigyti skirta iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, kitą dalį skirs Švenčionėlių urėdija. Kai tik į urėdiją atkeliaus naujasis MAN'as, vienas iš priešgaisrinių automobilių parko senbuvių sovietinis ZIL'as keliaus į užtarnautą poilsį.

Švenčionėlių miškų urėdijoje, kaip ir kitose 24 šalies urėdijose, pasižyminčiose dideliu gamtiniu degumu, yra įrengta automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema. Urėdijos miško gaisrų gesinimo operatyviniai planai kasmet rengiami ir suderinami su atitinkamomis institucijomis. Daug dėmesio skiriama ir visuomenės informavimui apie saugų poilsiavimą gamtoje: svarbi informacija skelbiama urėdijos internetiniame puslapyje, spaudoje ir informaciniuose stenduose.

Svarbiausią dalyką vertėtų visiems prisiminti: ypač didelį pavojų miškams kelia juose kūrenami laužai. Miškuose kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį yra draudžiama, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

Būkime miškuose su ugnimi visi atsargūs, juolab kad sinoptikai sausus ir karštus orus prognozuoja ir liepos pradžioje, o tada kaip tik padaugėja ir poilsiautojų, ir uogautojų.

Liepos mėnesio vidutinė temperatūra numatoma beveik 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė yra 16,7 laipsnių šilumos). Be to, kritulių kiekis prognozuojamas mažesnis už daugiametį vidurkį. Taigi miškų gaisringumo klasė vėl greitai gali padidėti, ir miškininkams teks dirbti sustiprintu režimu.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis