Mes turime 311 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2383
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12570
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88600
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Dar kartą apie bandymą reformuoti valstybinių miškų valdymo sistemą

2015 m. birželio 10 d. trečiadienis, Nr.54 (1478)

Prieš kurį laiką jau rašiau apie eilinį bandymą atverti kelius valstybinių miškų sistemos pertvarkai, bet LR Seimas, solidžia balsų dauguma atmetęs Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir palikęs toliau funkcionuoti dabar esančią valstybinių miškų valdymo sistemą su 42urėdijom, bent jau kuriam laikui nuramino aistras. Kaip ir įprasta Lietuvoje, šią gana opią ir svarbią temą greitai pamiršo ir žiniasklaidos grandai, o mane prie šios temos sugrįžti paskatino pokalbis su LR Seimo nariu Petru Čimbaru, kuriam teko dalyvauti svarstant minėtą įstatymą.

- Kai dar to įstatymo nebuvo Seime, man jau skambino urėdai ir miškininkai ir klausinėjo, kas vyksta. Žmonėms rūpėjo, kaip toliau reikės gyventi, nes sklandė kalbos, kad ruošiamasi iš 42 urėdijų palikti 9. Motyvas paprastas – urėdijos dirba neefektyviai, bet mes gi turime Europos išvadą, kad mūsų miškai – geriausiai tvarkomi ir prižiūrimi, visi sertifikuoti FCB, t.y. kur miškai atsodinami. Ir staiga viskas blogai? Urėdijas reikia stambinti. Aš užduodu klausimą generaliniam urėdui, koks bus naudingumo koeficientas sujungus urėdijas? Atsakymo nėra... Galim prisiminti tą faktą, kad yra praeitos kadencijos LR Seimo Pirmininkės Janinos Degutienės rezoliucija, kurioje rašoma, kad Lietuvos valstybiniai miškai tvarkomi gerai ir valdymo pertvarka iš esmės baigta. Svarstant šį įstatymą, kuris sukėlė tiek aistrų, teko išvykusį kolegą pakeisti Aplinkos komitete. Svarstyme dalyvavo Prezidentės patarėja, generalinis urėdas. Tada kalbėdamas aš sakiau, kad savo funkcijų pilnai neatliko Generalinė urėdija, ir ją gal reikėtų panaikinti. Taip, aš sutinku, kad gal yra viena kita urėdija, dirbanti prasčiau, bet tada ieškokim atsakymo, kodėl jos dirba nuostolingai, gal vadovas nesusitvarko su savo pareigomis? Įdomiausia, kad, matyt, nelaibai buvo sukama galva ir apie socialines tokios reformos pasekmes. Paimkime kaip pavyzdį Švenčionėlių miškų urėdiją, kur reikėtų dėtis specialistams, jei urėdijos neliktų? O kur dar vykdomos įvairios edukacinės programos? Viskas sustotų. Kirba tokia mintis, kad reforma pirmiausia buvo sugalvota išmėtyti žmonėms ir pastatyti tuos, kuriuos reikia. Buvo daug įdomių niuansų, kad ir tai, jog Ministras Pirmininkas prašė Prezidentės vetuoti įstatymą, Prezidentė vetavo, LR Seimas veto atmetė ir viskas liko savo vietose. Teko girdėti, kad po to Prezidentė pasakė, kad ją suklaidino, - apie įstatymo priėmimo peripetijas pasakoja LR Seimo narys Petras Čimbaras.

- Ar urėdijų stambinimo siekimas nebuvo stambiųjų medienos perdirbimo įmonių noras lengviau prieiti prie valstybinių miškų medienos ir ją pigiau įsigyti? O gal ir norinčių privatizuoti buvo?

- Teko ginti įstatymo pataisą, kad vietinis perdirbėjas turėtų pirmenybę įsigyjant medieną. Pas mus dabar laisva prekyba, ir sumokėję keliais eurais daugiau, tarkim, estai ar latviai išsiveža aukščiausios klasės medieną, o kaip tik aukščiausios klasės mediena ir sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Nonsensas ir tai, kad beveik trečdalis pačios geriausios medienos iš Lietuvos išvežama neapdirbtos, vadinasi, čia Lietuvoje, medžio pramonėje dirbantys žmonės turėjo mažiau darbo, mažiau uždirbo, mažiau sukūrė pridėtinės vertės. Latvijoje yra kiek kitaip. Gali pirkti medieną, jei turi gamybinius pajėgumus. Jei trejus metus pirkai medieną, turi pirmenybę. Ir tai numatyta ne įstatyme, bet taisyklėse. Tą galėtume padaryti ir mes, kad mūsų medienos perdirbėjai turėtų pirmenybę.

- Bet ar tai neprivers urėdijų medieną parduoti pigiau?

- Ne, tikrai ne. Turi būti parduodama rinkos kaina. Bet čia turi būti lankstumas, mažiau biurokratinių trukdžių. Rinkos kainos pasaulio rinkoje svyruoja, ir kai sutartys pasirašomos ilgam laikui, yra nenaudinga nei perkančiam, nei parduodančiam. Viskas turi būti daroma lanksčiau ir operatyviau. Privačiame sektoriuje taip ir vyksta.

- Ar Lietuvos medžio apdirbimo įmonės pajėgios atlikti bent pirminį medienos apdirbimą?

- Aš būčiau linkęs prie to, kad būtų gaminamas galutinis produktas. Ir reikia remti tuos gamintojus, kurie gamina galutinį produktą, nes iš to gaunama didžiausia ekonominė nauda. Aš esu prieš medienos išvežimą rąstais, nes jau ir dalinis medienos apdirbimas yra neblogai. O išvežimas rąstais man primeną situaciją, kaip elgiamasi kolonijose – atvažiavo, iškirto ir viso gero. Mes gi sugebam išauginti puikius miškus, puikią medieną, o perdirbti jos 100procentų nesugebame, užtat kaimynai džiaugiasi. Kalbėjausi su Latvijos Premjere, kuri pasakė, kad Latvijos miškai išgelbėjo Latviją per krizę. Bet dabar kirtimus apribojo, net iš privatininkų perka miškus, taip didindami fondus. Dabar gi latviai, apriboję savo miškų kirtimą, medieną vežasi iš Lietuvos, nes jiems kompensuojamos transporto išlaidos.

- Ar buvo didelė priešprieša svarstant šį įstatymą?

- Malonu, kad dauguma Seimo narių suprato, kad jei sistema dirba efektyviai, nėra priežasties ją naikinti. Juolab, niekas neatsakė, kodėl ją reikia keisti. Teko daug kalbėtis su kitais Seimo nariais, aiškinti apie tai, kokias ne tik ekonomines, bet ir socialines funkcijas atlieka urėdijos regionuose. O mūsų Darbo partijos programoje, Vyriausybės programoje yra įrašyta: „investicijos į regionus“. Šitą mes sugebėjome išaiškinti dvejojantiems Seimo nariams, ir buvo priimtas teisingas sprendimas. Didžiausias pasipriešinimas buvo dėl fiksuoto urėdijų skaičiaus, bet jei skaičiaus neįrašysime, tai generalinis urėdas savo įsakymais urėdijas lengvai sujungs, o kai skaičius įrašytas įstatyme, to padaryti jau nebus galima. Turi ateiti į Seimą su visa motyvacija, skaičiavimais, pristatyti programą, kodėl norima sujungti urėdijas, ir jei bus motyvuoti argumentai, įstatyme bus padaryti pakeitimai. Savavališkiems sprendimams įstatymas kelią užkerta. Ir kai tokia Seimo dauguma atmeta veto, tai tikiuosi, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek Generalinė urėdija suprato, kad negalima griauti gerai funkcionuojančios sistemos. Koks ūkininkas pjaus karvę, kuri duoda daug pieno? Visgi yra toks įtarimas, kad buvo paslėpti politiniai niuansai. Jeigu darai reformą, tai gali atleisti netinkančius žmones, pastatyti savus, bet kodėl gi visa Lietuva turi būti tokių sumanymų įkaitais? Ačiū Dievui, dabar viskas susitvarkė ir artimiausiu metu šitas klausimas nebus keliamas, ir urėdijos gali ramiai dirbti, - baigdamas pokalbį sakė LR Seimo narys Petras Čimbaras.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis