2011 m. rugpjūčio 21-29 d. 42 asmenų grupė kartu su 3 auklėtojomis iš Mrongovo dalyvavo lenkų - lietuvių jaunimo mainų programoje, į kurią patekti galėjo aktyvūs bei labai gerai besimokantys mokiniai. Viešnagės tikslas – pažinti Lietuvą, o ypač Švenčionių rajono kultūrą, gamtą, kuri yra labai panaši į Lenkijos Mozūrų kraštą. Lenkų grupė gyveno Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, esančiame Lietuvos rytuose. Viešnagės Švenčionių rajone įspūdžius, aptarusi su jaunimu ir auklėtojomis, savo laiške atskleidė jų grupės vadovė Katažyna Dziengielevska.

Mainų programa buvo išties įdomi ir turininga: vykome net į 6 pažintines ekskursijas, aplankėme Švenčionių krašto žymiausias vietas, susitikome su įdomiais Rytų Aukštaitijos krašto žmonėmis bei aktyviai ilsėjomės. Taip pat dalyvavome keliose išvykose ir edukacinėse programose, t.y., lankėmės Adutiškio pasienio užkardoje, Šakališkės kaimo sodyboje mokėmės audimo paslapčių, kopėme į Švenčionių pradžią liudijantį Perkūno kalną ir kt. Prisiminimais grįždami į svečiuose prabėgusias dienas, norime trumpai papasakoti apie įspūdingiausius šios viešnagės Švenčionių rajone momentus.

Jau antrąją viešnagės dieną, lankydamiesi Švenčionių vaistažolių fabrike, ne tik stebėjome arbatų gaminimo procesą nuo vaistažolių priėmimo, apdorojimo iki galutinio etapo – įpakavimo, bet ir patyrėme neišdildomus įspūdžius degustuojant geriausias vaistažolių arbatas Lietuvoje. Atvykę į Adutiškį, prie pat sienos su Baltarusija, susidomėję stebėjome, kaip atrodo pasieniečio darbas, taip pat teko pamatyti, kaip vykdoma pasienio kontrolė.

Ypač reikšmingas įvykis – J.Pilsudskio, lenkų liaudies didvyrio, gimimo ir krikšto vietų lankymas bei susitikimas su lenkų bendruomenės nariais Pabradėje. Apie J.Pilsudskį jaunajai lenkų kartai buvo pasakojama istorijos pamokose, todėl ši išvyka jiems buvo itin naudinga. Taip pat daug sužinojome apie „Intersurgical“ gamyklą Pabradėje. Po tokios turiningos ekskursijos dalyvavome Šv. Mišių aukoje Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, bažnyčioje, o vakarop išvykome į Molėtų r. įsikūrusius Kulionių etnokosmologijos muziejų ir observatoriją, kur pro teleskopą stebėjome naktinį ryškiomis rugpjūčio žvaigždėmis nusėtą dangų.

Ta naktis mums buvo itin trumpa, nes sugrįžę iš Molėtų, anksti ryte išvykome į Uteną, kur pabuvome senojoje pašto stotyje ir sužinojome apie pašto kelią, kuris jungė Sankt Peterburgą ir Varšuvą. Vėliau Leliūnuose lankėmės V.Valiušio keramikos muziejuje, kur susitikome su pačiu puodžių karaliumi. Čia mus ypač sužavėjo moliniai ąsočiai, įvairiausių formų papuošalai ir kt. dirbiniai, o svarbiausia, patys turėjome galimybę tapti meistrais žiesdami iš molio. Po pietų ilsėjomės Sudeikiuose prie Alaušo ežero.

Dar vieną dieną lankėmės Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuris itin vertinamas dėl gyvūnijos ir augmenijos įvairovės, taip pat vaikštinėjome gražiausiais kalneliais, priminusiais mums lenkų Besčadas. Be to, aplankėme Stripeikių senovinės bitininkystės muziejų, kur sužinojome, kaip žmogaus veikla siejasi su meile bitėms. Daug džiaugsmingų įspūdžių suteikė dalyvavimas UAB „Romnesa“ edukacinėje programoje, kai bendromis jėgomis iškepėme tikrą lenkų - lietuvių šakotį.

Paskutinės dvi viešnagės dienos rytų aukštaičių žemėje buvo skirtos pažinčiai su senosiomis ir dabartine Lietuvos sostinėmis: Kernave, Trakais, Kaunu ir Vilniumi. Belieka pridurti, jog kiekviena iš jų savaip graži ir įdomi: Kaune mus sužavėjo miesto architektūra, Kernavėje turėjome progą susipažinti su Lietuvos istorija, Trakai įspūdingi salos pilies didybe, o Vilnius ypatingas savo senamiesčiu ir kt. objektais, tik, deja, prisimindami paskutinę ekskursiją, išsiaiškinome, kad kiekvieno širdyje pasiliko graudulys, kad dar daug ko nespėjome pamatyti dabartinėje sostinėje.

Be visų įsimintinų vietų ir objektų lankymo, taip pat ir aktyviai ilsėjomės: plaukiojome baidarėmis, valtimis, maudėmės, keliavome pėsčiomis, važinėjome dviračiais: taip susipažinome su švariausia Lietuvos upe Žeimena, gilia senove alsuojančiu Reškutėnų kraštu bei įdomiais Kaltanėnų apylinkių kampeliais. Vakarus praleisdavome prie laužo, diskotekoje, todėl nebuvo laiko liūdėti!

Po viešnagės Švenčionių rajone į Lenkiją sugrįžome kupini įspūdžių, užmezgę naujas pažintis. Esame nusiteikę ryžtingai veiklai, kad po metų vėl būtume apdovanoti ekskursija į Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centrą, kur sugrįžtume pas mūsų rytinius draugus, kurie mus priėmė ypač šiltai sudarę tokias sąlygas, jog pasijutome lyg būtume namie. Su malonumu grįždami prisiminimais prie akimirkų, praleistų Kaltanėnuose, dar kartą nuoširdžiai dėkojame Švenčionių rajono savivaldybei, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui ir Centro pedagogams už atsidavimą, nuoširdumą ir gražią aplinką viešnagės metu - šią kelionę mes dar ilgai prisiminsime.

Pagal lenkų jaunimo grupės vadovės Katažynos Dziengielevskos, auklėtojų Marijos Kosakovskos ir Malgožatos Fil bei stovyklautojos Zuzanos Rogalskos laišką parengė Vanda Golubeva