Kovo mėnesį pasidžiaukime grįžtančiais paukščiais!
2015 m. kovo 4 d., trečiadienis, Nr.17 (1453) |
Kovo mėnesį tradiciniame kalendoriuje gausu dienų, skirtų paukščių sutiktuvėms. Net keturios dienos paskirtos paukščiams, tai: kovo 4 diena vadinama špokų, kovarnių diena, kovo 10 - keturiasdešimties paukščių diena, kovo 19 diena – pempės ir kovo 25 diena - gandro.
Kovo 4 – kovarnių dieną – mūsų protėviai nors trumpam praverdavo tvartų duris, kad įleistų vidun saulės spindulėlį, pradžiugintų galvijus pirmaisiais pavasario garsais. Ši sena lietuvių liaudies šventė buvo skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Jau pats laikas, jei dar nepagaminote, gaminti inkilus sugrįžtantiems paukščiams. Populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai. Uoksiniai inkilai natūraliai atrodo ir puikiai dera prie kraštovaizdžio. Juose mielai įsikuria visi uoksuose perintys paukščiai. Šių inkilų storos ir vientisos sienelės gerai sulaiko šilumą, kas labai svarbu anksti perinčioms pelėdoms, klykuolėms, zylėms. Uoksinius inkilus ypač mėgsta baikštesni ir retesni mūsų sparnuočiai: pelėdos, žalvarniai, kukučiai, dančiasnapiai ir kt.
Gamindami lentinius inkilus, naudokite neobliuotas, sausas, maždaug 2,5 cm storio lentas. Neobliuotos lentos iš lauko pusės lėčiau pūva. O iš vidaus lizdą paliekantys jauni paukšteliai lengviau įsikabina į lentą nagais. Geriausiai tinka pušinės ir eglinės lentos, gali būti ir drebulinės. Priekinę inkilo dalį geriausiai būtų gaminti iš vientisos lentos. Labai svarbu kaip prikaltas inkilo dugnas. Jis turi būti įleistas į inkilo vidų, nes prikaltas iš apačios, laikui bėgant, nuo drėgmės poveikio iškrenta.
Stogeliui parenkama truputį storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Tada lyjant vanduo lengvai nuvarva ir nesikaupia inkilo sienelėse. Taip pat labai svarbu tinkamas inkilo stogelio prikalimas. Geriausia būtų jį pritvirtinti 3 ar 4 medvaržčiais, kuriuos išsukus, stogelį būtų galima nuimti ir inkilą išvalyti.
Visų inkilų dugne rekomenduojama išgręžti tris, keturias skylutes, kad po žiemos iš inkilo vidaus kuo greičiau pasišalintų drėgmė.
Inkilų valymas ypač aktualus smulkiesiems paukšteliams, nes jie patys inkilų nevalo ir lizdą krauna ant seno. Kai kurie sparnuočiai per metus gali išperėti net tris vadas, todėl inkilas kitais metais jau yra net pavojingas, jame daug senos lizdo medžiagos, kurioje veisiasi įvairūs parazitai.
Prie inkilų angos nereikia tvirtinti pagaliukų, šakelių. Tai tik padeda plėšrūnams lengviau pasiekti jauniklius lizde. Mažas inkilų landas patartina apkalti skarda. Taip pat galima įrengti specialią apsaugą ant medžio kamieno, ne žemiau kaip 1,5 m aukštyje apjuosti kamieną 90 cm pločio skardos juosta.
Kad inkilai ilgiau tarnautų, galima apskardinti inkilo stogelį paprasta arba cinkuota skarda. Iš lauko pusės inkilas gali būti impregnuojamas drėgmei atspariomis medžiagomis.
Smulkiems paukščiams uoksinius inkilus galima kelti visuose miškuose. Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai. Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Jie gali apsigyventi net tame pačiame medyje iškeltuose inkiluose. Stambesni sparnuočiai - pelėdos, žalvarniai, klykuolės, dančiasnapiai - lajų tankmėje iškeltų inkilų visiškai neužima. Jiems į inkilus būtina įberti drožlių. Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės. Todėl to paties tipo inkilai greta nekeliami. Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų. Stambiems (pelėdoms) inkilus keliame pavieniui, kadangi jiems reikalinga didelė maitinimosi teritorija. Prie inkilo turi būti geras priskridimas. Pateikiame dažniausiai gaminamų inkilų matmenis.
Paukščio Rūšis |
Inkilo vidaus aukštis (cm) |
Inkilo aukštis iki landos |
Lentos plotis (cm) |
Landos skersmuo (cm) |
Inkilo iškėlimo aukštis (m) |
Inkilų kabinimo vieta |
Didžioji zylė |
30 |
23 |
11 – 12 |
3 - 3,2 |
3 – 5 |
Įvairūs miškai, parkai, sodai, kaimų ir miestų želdiniai |
Paprastoji raudonuodegė |
23 |
14 |
18 |
5 |
4- 6 |
Šviesūs miškai, sodai, parkai |
Žalioji meleta |
45 |
31 |
25 |
9 |
5 - 10 |
Lapuočiai, mišrūs miškai. Būtina įberti drožlių. |
Pilkoji meleta |
45 |
31 |
25 |
9 |
5 - 10 |
Lapuočiai, mišrūs miškai. Būtina įberti drožlių. |
Margasparnė musinukė |
28 |
21 |
15 – 16 |
2,8 |
3 – 5 |
Įvairūs miškai, parkai, sodai, kaimų ir miestų želdiniai |
Žalvarnis |
45 |
34 |
24 |
6 - 6,5 |
5 – 10 |
Seni miškai, parkai. Kelti senuose medžiuose. Būtina įberti drožlių. |
Kukutis |
40 |
29 |
24 |
6 - 7 |
3 - 7 |
Pamiškės, nedidelės giraitės, medžių grupės tarp ganyklų, prie gyvenviečių. Būtina įberti drožlių. |
Bukutis |
30 |
22,5 |
16 |
3,4 – 3,5 |
4 – 7 |
Lapuočių, mišrūs miškai, parkai |
Varnėnas |
35 |
26 |
19 |
5 |
4 – 7 |
Sodai, parkai, pamiškės |
Čiurlys |
35 |
26 |
19 |
5 |
6 - 15 |
Gyvenvietės, miestai, parkai. Tvirtinamas prie pastatų, stulpų, medžių. |
Lututė |
45 |
31 |
28 |
9 |
5 – 10 |
Spygliuočių, rečiau mišrūs miškai, parkai |
Naminė pelėda |
55 |
37 |
28 |
13 |
5 – 10 |
Seni miškai, parkai, nedidelės giraitės tarp gyvenviečių, kapinės. Būtina įberti drožlių. |
Žvirblinė pelėda |
40 |
29 |
24 |
6 - 6,5 |
5 - 7 |
Seni, dažniausiai spygliuočių miškai. Būtina įberti drožlių. |
Klykuolė |
45 |
28 – 36 |
22 – 28 |
12 – 14 |
1 – 10 |
Prie vandens telkinių, inkilai palenkiami į priekį. |
Didysis dančiasnapis |
50 |
35 - 40 |
30 - 35 |
14 - 18 |
1 - 10 |
Prie vandens telkinių, inkilai palenkiami į priekį. |
Uralinė pelėda |
65 |
45 |
37- 37 |
20 |
5 – 10 |
Inkilas daromas mažinant priekinę sienelę 20 cm. Seni spygliuočių miškai, ypač eglynai su beržu. Būtina įberti drožlių. |
Parengė VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė Onutė Gylienė