Mes turime 385 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3415
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19616
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95646
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Didelės baudos – tramdomieji marškiniai brakonieriams

2015 m. vasario 27 d., penktadienis, Nr.16 (1452)

Švenčionių rajono teritorijoje – beveik 300 įvairaus dydžio ežerų, o kur dar pratekančios upės Žeimena, Lakaja, Mera. Nemaža rajono teritorija apaugusi miškais, o čia yra ir uogynų, ir grybingų vietų. Žinoma, visa ta gamtos įvairovė masina ne tik gamtos mylėtojus, žvejus mėgėjus, medžiotojus, bet ir gamtos niokiotojus – brakonierius.

Nuo 1998 metų gamtosaugos sistemoje dirbantis LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Vytautas VEIKUTIS „Švenčionių krašto“ skaitytojams sakė, kad brakonierių vis dar yra, bet juos sėkmingai tramdo ir padidintos baudos ir žalos gamtai atlyginimas, žvejybos ar medžioklės priemonių konfiskavimas, net baudžiamoji atsakomybė. Aplinkosauginininkai šioje kovoje ne vieni, vis daugiau pagalbos sulaukiama ir iš visuomenės.

 

- Kur dažiausia brakonieriaujama Švenčionių rajone?

- Gal pradėkime nuo brakonieriavimo vandens telkiniuose, - pradėdamas pokalbį sako V.Veikutis. – Švenčionių rajono teritorijoje brakonierių mėgstamas Kretuono ežeras. Ežeras yra didelis, apaugęs nendrynais, privažiavimų praktiškai nėra. Tad aplink ežerą gyvenantys žmonės puikiai moka išnaudoti tas sąlygas brakonieriavimui. Pamatę kažką įtartino tuoj pat neria į nendrynus, o ten pasislėpti yra kur. Šiame ežera brakonierių pastatytų tinklų ištraukiame nemažai. Vienus gal vėjas nuneša, kitus palieka iš baimės pamatę aplinkos apsaugos pareigūnus. Patekusios į paliktus likimo valiai tinklus žuvys žūna, pūna. O ir brakonieriams ištraukus tinklus, mažesnės žuvys tiesiog yra išmetamos.

Gerai, kad dažnai apie pastatytus tinklus praneša žvejai mėgėjai. Faktas, kad jau nesitaikstoma su brakonieriavimu, mus  aplinkosauginininkus labai džiugina. Žmonės, mokėdami už bilietus pinigus, tampa ir sąmoningesni. Pernai už surinktus pinigus už žvejybos leidimus įžuvinta nemažai ir mūsų rajono vandens telkinių, o tai akivaizdžiai parodo, kad sprendimas sukurti tokią leidimų sistemą buvo teisingas. Juolab, kad dabar žmogus gali leidimą nusipirkti ir neišėjęs iš namų – internetu.

Beje, kai buvo įvestos baudos, ir nemažos, už tinklų laikymą, pardavimą (už draudžiamų žvejybos įrankių laikymą skiriama bauda nuo 144 iki 289 eurų, už pardavimą – dar didesnės), dingo nauji tinklai. Brakonieriai stato jau bebaigiančiu :“gyvenimą“ tinklus. Juk dabar niekas neneria ir vargu ar ners tinklus kaip anksčiau. Tad didelės baudos ne tik už brakonieriavimą, bet ir už neleistinų žvejybos įrankių laikymą jau duoda gerų rezultatų kovoje su brakonieriavimu. Už tinklų laikymą namuose pernai buvo nubausti du Murmų kaimo gyventojai.

 

- O kokiais dar įrankiais brakonieriaujama?

- Tinklai, kaip jau minėjau, yra pagrindinis brakonieriavimo įrankis. Neliko jau ir žeberklų, kaip ir neleistinos žvejybos su elektros prietaisais. Prieš kurį laiką, tiesa, buvome vieną pilietį sulaikę, kuris tiesiog elektros laidus į Meros upę buvo pamerkęs. Daugiausia žvejojančių su elektros aparatais „išžvejojama“ per Aplinkos ministreijos skelbiamas akcijas, kaip „Lašiša“ ar „Lydeka“. Tokių atvejų nėra daug, nes už žvejybą su elektros aparatais yra keliama baudžiajomji byla. Tokia atsakomybė atbaido norinčius pasmalsauti ar pamėginti. Tokiai neleistinai žvejybai ryžtasi tik labai prityrę brakonieriai, tad sugauti tokius nėra lengva. Jie vis atsargesni ir išradingesni. Štai vienas atvejis: sėdime pasaloje prie Kretuono ežero ir stebime du įtartinus piliečius, statančius tinkliukus. Bet jie į valtį pasiėmę šunį, kuris tuoj pat duoda ženklą lojimu. Sekėme ilgai tuos asmenis ir galų gale vis tiek juo pričiupome. Norėčiau priminti, kad dabar konfiskuojami ne tik brakonieriavimo įrankiai, bet ir tam naudota valtis, variklis.

 

- Sugrįžkime trumpam prie į nerštavietes plaukiančių lašišų apsaugos. Ar ji efektyvi?

- Galiu pasakyti, kad ištisą parą vykdomi budėjimai ir didžiulės, bet, manau, teisingos baudos duoda teigiamų rezultatų, bet vis dar vienas kitas pabando laimę. Praeitą sezoną vienas kabliautojas pakliuvo. Tačiau tokių drąsuolių mažėja ir jiems apynasrį uždėjo priimti įstatymai, gerokai padidintos baudos ir žalos atlygimas gamtai.

Mano supratimu, jog reikėtų panašių įstatymų ir taip vadinamomis šukomis uogaujantiems piliečiams sudrausminti. Dabar gi bauda juokinga – litais buvo 12 litų 50 centų (3,61 euro), o žala gamtai daroma rimta. Juk nubraukiamos ne tik uogos, lapai, bet ir besimezgantys pumpurai. Taip, Skandinavijos šalyse jų nedraudžia naudoti, bet nepamirškim, kokie uogynų plotai ten ir kiek palyginus mažai uogautojų, o pas mus uogynų plotų mažai, o uogautojų tai daug. Tad įstatymų leidėjai turėtų atkreipti dėmesį į šią problemą, nes greitai miškai bus tušti.

Tad dar yra sričių, kur reikėtų griežtesnių įstatymų. Vieną jau paminėjau – uogavimas šukomis, o kita – savotiška modernizuota žeberklavimo atmaina – povandeninė medžioklė, nors jau nuo sausio 19 d. įsigalioję pakeitimai šiek tiek draudimų įvedė, bet to maža. Reikia ir čia sukonkretinti atsakomybę, nes ypač vasarą povandeninės žūklės mėgėjų vis daugėja. Per metus kokius 2-3 šautuvus konfiskuojam. Dar vieną gerą dalyką norėčiau paminėti, tai kai kurių rūšių žuvų leistino dydžio apribojimas. Kartais ant meškerikočio koto ar spiningo matai atžymas, pagal kurias žvejys matuoja pagautos žuvies dydį. Praktiška ir patogu, taip pat ir mažos žuvys paleidžiamos, tegul auga. Taip pat geras sprendimas, kad žvejai aplik save privalo 5 m. spinduliu susirinkti šiukšles. Šiukšlių tikrai sumažėjo.

 

- O kaip su brakonieriavimu medžioklės plotuose?

- Čia su brakonieriais puikiai tvarkosi patys medžiotojai, kurie tampa tikrais savo medžioklės plotų šeimininkais. Neįsivaizduoju, ar sveiką kailį išneštų koks nors kilpininkas, pakliuvęs į medžiotojų rankas. Didelės baudos ir pačius medžiotojus sudrausmino. Dabar stengiamasi teisingai užpildyti visus reikiamus dokumentus, nes kitu atveju gali mokėti solidžią sumą už sumedžiotą žvėrį. Tiesa, vienas kitas brakonierius vis dar sulaikomas. Dabar net už kilpų laikymą gali tekti sumokėti ne vieną šimtą eurų – bauda nuo 289 iki 868 eurų. Graži suma, bet manau teisinga, nes patekęs į kilpą laukinis žvėris patiria didžiulį skausmą. Bauda už brakonieriavimą neleistinais būdais ar neturint leidimo medžioti yra nuo 860 iki 1737 eurų ir dar teks gamtai padarytą žalą atlyginti, pavyzdžiui, už briedį 5 tūkst. eurų, už kiškį 318 eurų. Tad, manau, kad baudos priverčia pagalvoti. Jos kaip tramdomieji marškiniai veikia gana efektyviai.

 

- Ką dar norėtumėte priminti?

- Gal tai, kad dabar visoje Lietuvoje, taip pat ir mūsų rajone, vykdoma akcija „Lydeka“. Ji bus vykdoma iki balandžio 20 dienos. Tikriname, ar negaudoma su gyva žuvele. Nors nuo vasario 1 d. gaudyti lydekas draudžiama, bet vis dar yra nesilaikainčių šio draudimo ir nuolat kokį žveją pričiumpame sužvejojusį lydeką. Pabaigti šį mūsų pokalbį norėčiau vieno žvejo pasakytais žodžiais: „Norėčiau, kad ir mano anūkai dar gyvą žuvį pamatytų“, - sako V.Veikutis. O kad taip būtų, reikia, kad aplinkosauga rūpėtų ne tik pareigūnams, bet ir mums visiems.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino Kristina Toleikienė

 
Reklaminis skydelis